medvilnės rinkimo mašina
medvilnės verpimo linija
mẽdvilnės apdirbmas, procesas pluoštui ir pūkui nuo vilnamedžio sėklų atskirti. Pluoštas (medvilnės plaukeliai) medvilnės rinkimo mašina (rankomis) ištraukiami iš vilnamedžio vaisių (dėžutės su sėklomis) ir karštu oru džiovyklose džiovinami iki 7 % drėgnio. Mineralinės ir organinės priemaišos iš plaukelių valomos sraigtiniais, pjūkliniais arba nuožulniaisiais valytuvais. Vidutinės (25–35 mm ilgio) medvilnės pluoštas ir pūkas (nutraukiamas tik atskyrus pluoštą) nuo sėklų atskiriamas pjūkliniais, o ilgapluoštės (35–60 mm ilgio) ir plonapluoštės (mažesnio kaip 25 mm ilgio) – veleniniais pluošto skirtuvais (džinais). Iš apdirbamos vilnamedžio plaukelių su sėklomis masės gaunama 30–40 % medvilnės pluošto. Teršalai iš pluošto ir pūko valomi pneumatiniais valytuvais. Iš medvilnės pluošto verpalų audžiami plataus asortimento įvairios paskirties audiniai, mezgami mezginiai. Medvilnė naudojama ir neaustinėms medžiagoms, kai kurioms dirbtinio pluošto rūšims gaminti. Iš medvilnės pūko gaminama vata, filtrai, tarpikliai. Sėklų luobelė perdirbama į karotiną, izoliacines medžiagas. Pramoniniu būdu vilnamedžio vaisius apdirbti pradėta 18 a. antroje pusėje. Medvilnės apdirbimas ypač paspartėjo, kai 1793 E. Whitney (Jungtinės Amerikos Valstijos) išrado medvilnės pluošto skirtuvą (džiną). Medvilniniais audiniais 20 a. pirmoje pusėje garsėjo Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Italija, Prancūzija, Lenkija, Rumunija, Centrinės Azijos ir Užkaukazės šalys. Tarptautinio medvilnės konsultacinio komiteto (angl. International Cotton Advisory Committee) duomenimis, 2014/15 sezoną pasaulyje pagaminta apie 26,0 mln. t (lentelė), eksportuota 7,7 mln. t medvilnės pluošto, daugiausia eksportavo Jungtinės Amerikos Valstijos (2 449 000 t), Indija (914 000 t), Brazilija (851 000 t), Uzbekija (533 000 t), Australija (521 000 t), Graikija (254 000 tonų). 21 a. pradžioje pasaulyje kasmet išaudžiama daugiau kaip 70 mlrd. m2 medvilninių audinių.
| Valstybė | Gamyba |
|---|---|
| Kinija | 5 507 |
| Jungtinės Amerikos Valstijos | 4 007 |
| Indija | 2 920 |
| Pakistanas | 2 021 |
| Uzbekija | 1 035 |
| Turkija | 994 |
| Brazilija | 927 |
| Australija | 810 |
| Sirija | 341 |
| Graikija | 319 |
| Egiptas | 275 |
| Malis | 252 |
| Dramblio Kaulo Krantas | 178 |
| Beninas | 166 |
| Burkina Fasas | 155 |
| Zimbabvė | 132 |
| Kazachija | 124 |
| Tadžikija | 124 |
| Turkmėnija | 123 |
| Iranas | 120 |
| iš viso | 21 996 |
LIETUVOJE medvilninius audinius pradėta austi 18 a. A. Tyzenhauzo manufaktūrose. Po I pasaulinio karo daug medvilnės perdirbimo įmonių įsteigta Klaipėdoje: brolių Feinbergų verpimo ir audimo fabrikas (1923), Lietuvos medvilnės manufaktūra (1928), Liverma (1929); šios įmonės ir keli kiti nedideli audinių ir trikotažo fabrikai iki 1939 gamino apie 80 % medvilnės produkcijos Lietuvoje. Po II pasaulinio karo įkurtas medvilnės verpimo fabrikas Trinyčiai (1945, vietoj Feinbergų fabriko), pradėjo veikti atkurtas medvilninių audinių fabrikas Gulbė, pastatytas verpimo ir audimo fabrikas Audėjas Vilniuje (1956; nuo 1993 bendrovė Audėjas), Trikotažo fabrikas Utenoje (1966; nuo 1992 bendrovė Utenos trikotažas), Medvilnės kombinatas Alytuje (1969; nuo 1993 bendrovė Alytaus tekstilė, veikė iki 2007), Neaustinių medžiagų fabrikas Šiauliuose (1963). Daug medvilninių verpalų sunaudoja ir šalies linų pramonės įmonės puslininiams audiniams austi. 2000 Lietuvoje išausta 55,1 mln. m2, 2003 – 33,8 mln. m2, 2006 – 20,4 mln. m2, 2007 – 4,1 mln. m2, 2014 – 0,2 mln. m2 medvilninių audinių (Lietuvos statistikos departamento duomenys).
2597
2475