medžiagų svarba (%) įvairiais civilizacijos laikotarpiais ir naujų medžiagų atsiradimo laikas
mẽdžiagų inžinèrija, veiklos sritis, apimanti medžiagų gavybą, gamybos technologiją ir jų panaudojimą, tirianti tų medžiagų cheminės sudėties, struktūros ir savybių tarpusavio priklausomybę ir kitimą dėl šiluminių, mechaninių, cheminių ir kitokių procesų. Skiriamos metalinės, puslaidininkinės, polimerinės, keraminės ir kompozicinės medžiagos. Atskiras grupes sudaro organinės (mediena, vilnos, šilkas, linai, kaulai, anglies ir naftos perdirbimo produktai) ir gamtinės (akmuo, gintaras, molis) kilmės medžiagos. Pagal naudojimo sritį medžiagos būna konstrukcinės, statybinės, tekstilės, medienos, aprangos, aviacinės ir kitokios. Pirmieji geležies (manoma, meteoritinės kilmės) dirbiniai – strėlių antgaliai, smulkūs papuošalai ir kiti smulkūs daiktai, t. p. bronziniai darbo įrankiai, papuošalai ir ginklai naudoti dar ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Pietų Mesopotamijoje.
Geležis, išgauta iš geležies rūdos, pradėta naudoti trečio tūkstantmečio viduryje Mažosios Azijos rytinėje dalyje. Darbo įrankiai ir ginklai iš geležies paplito nuo 12–10 a. pr. Kr. (geležies amžius) Makedonijoje ir Italijoje. Naujų medžiagų atsiradimą ir jų svarbą įvairiais civilizacijos laikotarpiais lėmė spartesni pokyčiai ir gamybos (technologinių procesų) tobulinimas.
926