Mèksikos ekspedcija, 1861–67 Didžiosios Britanijos, Ispanijos ir Prancūzijos ginkluota intervencija į Meksiką.
Pretekstas – laikinojo Meksikos prezidento B. P. Juárezo Garcíjos parengtas ir Meksikos Kongreso 1861 07 priimtas įstatymas dėl šalies blogos finansinės padėties atidėti užsienio skolų mokėjimą. 1861 pabaigoje Ispanijos kariuomenė okupavo Veracruzą, 1862 jame išsilaipino Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kariuomenė. 1862 britai ir ispanai, paaiškėjus Prancūzijos imperatoriaus Napoleono III kolonijiniams tikslams (Prancūzijos kolonijinė imperija), iš Meksikos pasitraukė. 1863 prancūzai užėmė Meksiko miestą, Meksiką paskelbė imperija; Napoleonui III pasiūlius, Meksikos imperatoriumi tapti sutiko Austrijos erchercogas Maksimilianas (Maksimilianas I). Dėl atkaklaus meksikiečių priešinimosi ir savo įtaką Meksikoje stiprinti siekiančių Jungtinių Amerikos Valstijų paramos kovai su interventais, 1865 prancūzai buvo priversti pasitraukti; meksikiečių ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas buvo B. P. Juárezas Garcíja. 1867 generolo P. Díazo vadovaujama respublikonų kariuomenė užėmė Meksiko miestą; Meksikos ekspedicija žlugo. Respublikonams prie Querétaro apsiautus su prancūzais išvykti nepanorusio Maksimiliano I kariuomenę, jis buvo paimtas į nelaisvę ir sušaudytas.
Generolas Bazaineʼas puola San Ksavero fortą 1863 m. kovo 29 d. (19 a., dailininkas Jeanas‑Adolpheʼas Beaucé)