meliorãcija (lot. melioratio – gerinimas), priemonės, kurios ilgam laikui pagerina dirvožemio drėgmės, oro, šilumos, maisto medžiagų režimą, jo savybes, keičia gamtines sąlygas. Daroma žemės ūkio ir specialiems (statybos, naudingųjų iškasenų gavybos, gamtosaugos, poilsio, miškų ūkio, žuvininkystės) reikalams.
Melioracijos rūšys
Labiausiai paplitusios žemės ūkio melioracijos rūšys hidrotechninė melioracija, agrotechninė melioracija (agromelioracinėmis priemonėmis viršutiniame dirvožemio sluoksnyje gerina drėgmės, oro ir šilumos režimą) ir kultūrtechninė melioracija. Gamtosauginė melioracija rūpinasi melioruojamų plotų gamtinės aplinkos apsauga. Klimatinė melioracija gerina melioruojamų plotų klimatą. Drėgmės pertekliaus zonoje taikoma sausinamoji melioracija, kurios tikslas – sausinimo priemonėmis šalinti gruntinio vandens perteklių ir palaikyti optimalų dirvožemio drėgnį. Šiems tikslams įrengiamas drenažas arba iškasami grioviai. Drėgmės trūkumo zonoje taikoma drėkinamoji melioracija.
Nauda
Melioruotose žemėse didėja žemės ūkio augalų derlius, gerėja mechanizmų darbo sąlygos, didėja jų našumas, trąšų ir kitų cheminių medžiagų efektyvumas, gerėja darbų organizavimas. Melioruotos pelkės, užliejami ir patvenkti plotai, pustomi smėlynai, pusdykumės, naudingųjų iškasenų karjerai tampa žemės ūkio naudmenomis, čia įrengiamos poilsio zonos, sutvarkomi arba iškasami nauji vandens telkiniai. Tinkamai atlikta melioracija nedaro žalos gamtai, nedarko kraštovaizdžio. Išsaugomi natūralūs vandens objektai, vertingų medžių grupės, gamtos paminklai. Sausinamose žemėse didėja augalų derlius.
Žala
Melioracijos neigiami padariniai: nusausinus pelkes, išnaikinus krūmus, mažėja (arba keičiasi rūšinė sudėtis) kai kurių paukščių, žinduolių, vabzdžių, be to, didelius laukus labiau veikia erozija.
Istorija
3–5 tūkst. metų senumo melioracijos įrenginių liekanų randama Indijoje, Egipte, Mesopotamijoje, Vidurinėje Azijoje, Užkaukazėje ir kitur. Žemės nuo užliejimo per jūros potvynius Olandijos teritorijoje jau prieš 4000 m. buvo apsaugomos dambomis. Manoma, kad drenažas pradėtas naudoti Mesopotamijoje prieš 7000 m., o senovės Romoje – prieš 2000 m. daugiausia miestų statybos darbams.
Žemės ūkio naudmenoms sausinti drenažas pirmiausia pradėtas naudoti Anglijoje 16 amžiuje. Plačiau žemės ūkio naudmenas pradėta drenuoti po 1851 Londono pasaulinės parodos, kurioje buvo demonstruojamas presas keraminiams drenažo vamzdžiams gaminti. Vienas pirmųjų veikalų apie sausinimą parašytas 1600 Prancūzijoje. Pagrindinės drenažo idėjos suformuluotos 1764 Didžiojoje Britanijoje. Melioracijos darbai paspartėjo 19 amžiuje, ypač Indijoje, Egipte, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europos šalyse.
20 a. pradžioje pasaulyje jau buvo drėkinama apie 48 mln. ha, sausinama apie 20 mln. ha, 20 a. viduryje drėkinama apie 120 mln. ha, sausinama apie 60 mln. ha žemės ūkio naudmenų. 2003 daugiausia žemių buvo drėkinama Kinijoje (54,5 mln. ha), Indijoje (55,8 mln. ha), Jungtinėse Amerikos Valstijose (22,4 mln. ha), Pakistane (18,2 mln. ha), beveik pusė visų sausinamų žemių yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 61 mln. ha), kitose valstybėse – Kinijoje, Brazilijoje, Rusijoje – tik 5–6 mln. hektarų. Iš 1,5 mlrd. ha dirbamų žemių apie 920 mlrd. ha dėl klimato sąlygų reikia sausinti arba drėkinti. 2003 Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pasaulyje buvo apie 430 mln. ha melioruotų žemių. Vien iš drėkinamų žemių, kurios pasaulyje sudaro tik apie 17 % dirbamosios žemės, gaunama daugiau kaip 50 % visos žemės ūkio produkcijos.
melioracija Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji drenavimo darbai pradėti 1855–1856 Panevėžio apskr. Rudaminos dvare ir Rietavo dvare, kur I. K. Oginskio lėšomis ir iniciatyva žemės ūkio mokyklos mokymo bazėje įrengta 50 ha drenažo. Plačiai imta sausinti, kai melioracijos darbus ėmė remti valstybė. 1873 Kauno gubernijoje dirbo Vakarų ekspedicija (vadovas J. Žilinskis), kuri tyrė ir sausino šlapias žemes. 1891–1897, sausinant Skirsnemunės, Šipelių, Vydžių miškus, iškasta 75 km, sausinant dvarų žemes – 77 km griovių. Nuo 1906 pradėta sausinti valstiečių žemes. 1910–15 iškasta 510 km griovių ir nusausinta 6000 ha žemės (be Klaipėdos kr.). Klaipėdos krašte 1900–17 nusausinta 12 000 ha, daugiausia drenažu. 1920–39 sureguliuota upių ir iškasta griovių (19 400 km), ekstensyviai (iš dalies) nusausinta 457 700 ha žemės; intensyviai sausinamos žemės buvo 15 000 ha (12 000 ha drenažu).
1940–43 buvo nudrenuota 738 ha. Vėlesniais metais melioracijos darbai Lietuvoje buvo išplėtoti. 1970–90 kasmet buvo nusausinama maždaug po 100 000 ha šlapių žemių, drėkinimo sistemos įrengiamos 3000 ha plote. Iki 1970 buvo nudrenuota 1 mln. ha, iki 1978 – 2 mln. hektarų.
20 a. 10 dešimtmetyje dėl neigiamos žemės ūkio reformų įtakos melioracijos mastai labai sumažėjo. Šiek tiek buvo prižiūrimos sausinimo sistemos. Naujos sausinimo sistemos 1998 buvo įrengtos 500 ha, 1999 – 148 ha plote. Anksčiau įrengtų ir susidėvėjusių melioracijos sistemų 1998 rekonstruota 3800 ha, 1999 – 2821 hektarų. Iš buvusių 42 000 ha drėkinimo sistemų 1998 liko tik 3000 hektarų. Didelių sausinimo sistemų (100–400 ha) eksploatacija po žemės reformos pasidarė problemiška, nes žemės plotai atiteko keliems ar keliolikai savininkų, drėkinimo sistemos, ypač siurblinės, buvo suniokotos.
Polderinės sistemos, dažniausiai jų elektrinės dalys, t. p. buvo nuniokotos, vėliau iš dalies atkurtos. 1994–99 pastatytos 4 tobulesnės siurblinės su lėtaeigiais sraigtiniais siurbliais, kurie kartu su vandeniu nesužalodami pakelia ir žuvis. Daugelyje polderinių sistemų įrengti vasaros polderiai. Juose auginami kultūriniai augalai.
2008 duomenimis, Lietuvoje sausinamų žemių buvo 3 mln. ha, iš jų sausinama drenažu 2,6 mln. hektarų. Beveik visame plote melioracijos darbai atlikti kompleksiškai, t. y. taikytos ne tik hidrotechninės, bet ir agrotechninės, kultūrtechninės ir gamtosauginės melioracijos priemonės. Melioruotose žemėse nutiesta 17 000 km kelių, įrengtas 341 tvenkinys; jų plotas 11 005 ha, pastatyta 68 603 įvairių hidrotechnikos statinių. Iki 2008 Nemuno žemupyje ir prie ežerų 52 500 ha plote įrengtos polderinės sausinimo sistemos. Išvalyti keli ežerai (Lėno Ukmergės rj., Druskonio, Valdakio, Mergelės Akelių Varėnos rj.). Nusausinta apie 400 000 ha šlapių miškų. Miškai sausinami atvirais grioviais. Kadastro duomenimis, drėkinamos žemės plotas – 4300 hektarų.
2996