melisà (Melissa), notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų gentis. 4 rūšys. Melisa paplitusi Šiaurės Afrikoje, Europoje ir Azijoje, daugiausia šilto klimato srityse.
Daugiametė kvapi 30–90 cm aukščio žolė. Lapai kiaušiniški arba širdiški, kotuoti, lapalakščio kraštas pjūkliškai dantytas. Žiedai smulkūs, viršūniniai, į pažiedes panašių lapų pažastyse susitelkę į menturius. Vainikėlis geltonas, balkšvas ar rausvas. Vaisius – lygus riešutėlis. Beveik visame pasaulyje kaip prieskoninis ir vaistinis augalas auginama vaistinė melisa (Melissa officinalis). Jos preparatai naudojami virškinimo organų, virusinėms ir bakterinėms ligoms gydyti, kaip švelniai veikiantys raminamieji. Mėtų ir citrinų kvapą turintys lapai naudojami kaip prieskoniai mėsos ir daržovių patiekalams, iš jų vienų ar mišinių su kitais augalais verdama arbata, dedama į stipriuosius ir gaiviuosius gėrimus. Eterinis aliejus naudojamas parfumerijos ir maisto pramonėje, medicinoje, kvapų terapijoje. Plantacijose vaistinė melisa auginama Kirgizijoje, Tadžikijoje, Turkmėnijoje, Europos pietinėse srityse. Lietuvoje 1 rūšis – vaistinė melisa – auginama daržuose, gėlynuose.
vaistinė melisa
vaistinė melisa
849