melzmos (gr. melisma – gaida, melodija), kelių arba keliolikos natų grupės, tenkančios vienam skiemeniui. Vartotos grigališkajame chorale, būdingos gradualui, Traktui, responsorijui, Aleliujai, buvo dažnos Paryžiaus Dievo Motinos katedros mokyklos kompozitorių organumuose. 14 a. polifoninėje vokalinėje muzikoje susiklostė gausiai melizmomis ornamentuotas giedojimo stilius. Melizmos plačiai vartotos Renesanso bažnytinėje muzikoje, baroko kompozitorių mišiose, kantatose, oratorijose.
42