Mefis (gr. Memphis), senovės Egipto miestas, buvęs Nilo kairiajame krante, apie 24 km į pietvakarius nuo dabartinio Kairo. Pasaulio paveldo vertybė (1979).
Memfį apie 3100 pr. Kr. įkūrė faraonas Menas. Manoma, šioje teritorijoje buvo gyventa ir anksčiau. Miestas greitai tapo Egipto amatų, prekybos, kultūros ir religijos centru. Senosios valstybės laikotarpiu (apie 2650–apie 2150 pr. Kr.) – sostinė. Netoliese esančiame nekropolyje (Sakkaroje) buvo laidojami Egipto faraonai ir diduomenės atstovai. Vidurinės valstybės laikotarpiu (apie 1938–apie 1700 pr. Kr.), sostinę perkėlus į Tėbus, išliko didžiausiu šalies miestu. 525–332 pr. Kr. Memfį, kaip ir visą Egiptą, valdė Persija. 332 pr. Kr. miestą užėmė Aleksandras Makedonietis. Nilo deltoje jam įkūrus Aleksandriją, Memfis prarado didžiausio Egipto miesto statusą, bet išliko jo kultūros ir religijos centru. 305–30 pr. Kr. priklausė Ptolemajams. 30 pr. Kr. Memfį, kaip ir visą Egiptą, užėmė Roma. 395 po Kr., Romos imperiją suskirsčius į Rytų ir Vakarų Romos imperijas, atiteko Rytų Romos imperijai (Bizantijai).
Ramzio II statula Memfyje
642 Memfį užėmė arabai. Netoli Memfio jie įkūrė Kairo ir al Fustato miestus; Memfio reikšmė smuko. Miestas pamažu sunyko ir buvo užmirštas.
Tyrimai
1798–1801, per Prancūzijos organizuotą karo žygį (Egipto ekspedicija), Memfis surastas ir pradėtas sistemingai tyrinėti. Prancūzų mokslininkai pirmieji dokumentavo miesto likučius. 1850 Augusteʼas Marietteʼas aptiko požeminį Apio bulių kapavietės kompleksą, tapusį vienu svarbiausių atradimų; šis kompleksas su masyviais sarkofagais atskleidė gyvūnų kulto svarbą vėlyvajame senovės Egipte.
Britų egiptologas W. M. F. Petrieʼis 1908–13 atliko išsamius kasinėjimus, tyrinėjo rūmų ir dirbtuvių teritorijas. Jo darbai suteikė svarbios informacijos apie miesto planą ir kasdienį gyvenimą. 20 a. penktame ir šeštame dešimtmetyje Egipto paveldo departamentas, vadovaujamas Selimo Hassano ir kitų, tęsė tyrimus, atliko Naujosios karalystės laikotarpio struktūrų kasinėjimus.
Wasedos universiteto (Japonija) mokslininkai nuo 1960 sistemingai tyrė kapinynus (nekropolis) ir dirbtuvių teritorijas, ypač keramikos gamybos centrus. Nuo 1980 Memfio tyrimų intensyvumas išaugo. Didžiosios Britanijos ir Egipto bendrų projektų dalyviai (jiems vadovavo Davidas Jeffreysas ir Lisa Giddy) panaudojo moderniąsias geofizinės apžvalgos technologijas, leidusias nedestrukciniu būdu ištirti požeminius objektus.
Pagrindiniai atradimai: Ptacho šventykla (didžiausias miesto šventyklos kompleksas, skirtas pagrindiniam miesto dievui, nors išlikę tik fragmentai ir pamato akmenys), faraono Ramzio II kolosas – milžiniška statula (vienas iškiliausių objektų vietovėje), alebastrinis sfinksas (8 m ilgio skulptūra, tiksliai neidentifikuota, bet greičiausiai priklausanti Naujosios karalystės laikotarpiui), mumifikavimo dirbtuvės (rastos 2018–19).
Memfio archeologinius tyrinėjimus sunkina keletas veiksnių: aukštas gruntinio vandens lygis periodiškai užlieja žemesnes teritorijas, intensyvus žemės ūkis ir urbanizacija naikina archeologinius sluoksnius, o vietovės dydis (maždaug 15–20 km²) sisteminius išsamius tyrimus daro sunkiai įgyvendinamus. Dabartiniai tyrinėtojai naudoja palydovinę nuotraukų analizę, georadarus ir magnetometriją miesto struktūroms identifikuoti, keramikos ir stratifikacinę analizę chronologijai nustatyti, t. p. paleobotaninius ir zooarcheologinius tyrimus aplinkai ir ūkiui rekonstruoti.
Memfio kompleksiniai archeologiniai tyrimai tęsiasi kaip vienas sudėtingiausių Egipto paveldo analizės projektų. Nepaisant daugiau nei 200 m. tyrinėjimų, didžioji miesto dalis lieka neištirta.
Memfio sfinksas
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.