Menándras (Menandros) 342 pr. Kr.Atėnai 290 pr. Kr.?, senovės graikų rašytojas. Žymiausias naujosios komedijos atstovas. Parašė 105 ar 109 komedijas. Žinomi 96 jų pavadinimai. Visa išliko tik komedija Bambeklis, komedija Trečiųjų teismas šiek tiek apgadinta. Pagal fragmentus išlikusių komedijų Nukirptoji, Samietė ir kai kurių kitų turinys nesunkiai nuspėjamas. Komedijose daug sentencijų, todėl antikos laikais buvo sudarytas iki šiol išlikęs rinkinys Menandro gnomos, jame surinkti 758 vienos eilutės posakiai. Menandro kūryboje vyrauja humanizmo idėjos. Pagrindinis Bambeklio veikėjas Knemonas nekentė žmonių, bet pamatęs, kad ištikus nelaimei aplinkiniai rūpinasi juo, kad yra jam ir jo dukteriai linkinčiųjų gera, suvokia buvęs neteisus ir supranta, kad žmonės turi mylėti vieni kitus. Komedijoje Trečiųjų teismas ir kitose Menandras įrodinėja, kad ką tik gimęs kūdikis turi būti ginamas kaip būsimasis žmogus, kad ir žemiausių sluoksnių atstovai (vergai, heteros) gali būti dori ir kilnūs, kad dorybė yra vertingiausias turtas, kurio niekas negali atimti. Komedijos parašytos antikos žmonių šnekamąja kalba, stilius sklandus, vyrauja jambiniai ir trochėjiniai trimetrai. Komedijos padalytos į 5 veiksmus, choras dainuoja tik per pertraukas tarp veiksmų. Menandrui mirus atėniečiai pastatė jo statulą Dioniso teatre, Menandro kūriniai buvo vaidinami dar apie 500 metų. Juo sekė ir pjeses perdirbinėjo romėnų komediografai Cecilijus, Stacijus, Plautas, Terencijus. Vėliau ilgą laiką žinoti tik mažesnieji fragmentai. 1907 išleistas papirusuose rastas Trečiųjų teismas, 1958 – Bambeklis.
273