Menči klintiẽs telkinỹs, eksploatuojamas klinties telkinys Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, 11 km į šiaurės rytus nuo Akmenės, Menčių kaimo apylinkėse. Prognoziniai ištekliai 700 mln. t, bendrieji 80,0 mln. t (1990).
Kasama permo sistemos viršutinio skyriaus dolomitinga klintis. Klodo storis 3,5–29,8 m (vidutinis storis 24,7 metro). Naudingąjį sluoksnį sudaro smulkių kalcito kristalų klintis su organogeninės ir granuliuotos klinties lęšių, gniutulų tarpsluoksniais ir dolomitinga klintis su dolomito mineralo taisyklingos ovalios formos romboedrais, pasiskirsčiusiais iš smulkių ir itin smulkių kalcito kristalų sudarytoje uolienoje. Viršutinis klinčių sluoksnis dolomitingas, apatinis molingas. Slūgso po 3,6–13,5 m storio pleistoceno moreninio priemolio ir priesmėlio danga. Naudingųjų iškasenų klodo cheminė sudėtis (%): CaCO3 – 69,84–96,83, MgCO3 – 1,26–20,51, netirpiosios liekanos – 0,76–8,45. Kasama atviruoju būdu; naudojama sunkiasvorė technika (žingsniuojantys ekskavatoriai vienu metu gali pakelti iki 10 t grunto).
Menčių klinties karjeras
Klinčių klodus Akmenės apylinkėse 1926 atrado J. Dalinkevičius, 1929 atlikti geologiniai tyrinėjimai. Menčių klinties telkinys eksploatuojamas nuo 1932 (kitais duomenimis, nuo 1934). Po II pasaulinio karo Menčių karjerą eksploatavo Akmenės statybinių medžiagų kombinatas, 1982–85 – Naujosios Akmenės gamybinis kombinatas, 1985–95 – Naujosios Akmenės statybinių medžiagų gamybinis susivienijimas, 1995–97 – bendrovė Kalcitas; iki 1995 Menčių karjero klintis buvo naudota gabalinėms kalkėms degti.
išeksploatuoto Menčių karjero užtvindyta dalis
Nuo 1997 telkinį eksploatuoja bendrovė Naujasis kalcitas. Gaunama žaliava naudojama mineraliniams klinties produktams gaminti: trupintai klinčiai (reguliuoja dirvožemio rūgštingumą), kalcio karbonatui (mažina dirvos rūgštingumą, tinka pašarams ruošti), smulkiajam betono užpildui (gerina skiedinio ir betono kokybę), mineraliniams ir aktyvintiesiems mineraliniams milteliams (didina asfalto ir asfaltbetonio stiprį, atsparumą temperatūros pokyčiams). Iškasama apie 1,5 mln. t klinties per metus (1973 iškasta 1 mln. t, 1999 – 93 tūkst. t klinčių). Išeksploatuotas 200 ha plotas, 179 ha rekultivuota, dalis užtvindyta; keli dirbtiniai ežerėliai skalauja išlikusias klinčių atodangas, pakrantės gausiai apaugusios aukštų žolių ir krūmų sąžalynais.
643
2271