iš Žemės matomo Mėnulio paviršiaus mėnlapis
iš Žemės nematomo Mėnulio paviršiaus mėnlapis
mnlapis, viso Mėnulio paviršiaus ar jo dalies atvaizdas plokštumoje. Dažniausiai jis būna su selenografinių koordinačių tinklu, analogišku geografinių koordinačių tinklui. Mėnulio pusiaujo padėtis nusakoma pagal sukimosi ašį. Pradinis dienovidinis pagal susitarimą eina per regimojo Mėnulio skritulio centrą tuo momentu, kai jis yra orbitos mazgų linijoje (Mėnulio ir Žemės orbitų plokštumų susikirtimo linija) ir kartu perigėjuje ar apogėjuje. Objekto platuma Mėnulyje skaičiuojama į šiaurę (N) ir į pietus (S) nuo pusiaujo išilgai dienovidinio – nuo 0° iki 90°. Ilguma skaičiuojama į vakarus (W) ir į rytus (E) nuo pradinio dienovidinio išilgai pusiaujo nuo 0° iki 180°. Mėnulio skritulyje šiaurė yra viršuje, pietūs – apačioje, vakarai – kairėje, rytai – dešinėje.
906