mèras (pranc. maire < major – vyresnis, didesnis), miesto, savivaldos vadovas, savivaldybės tarybos pirmininkas, savivaldos vykdomoji institucija. Merą dažniausiai renka atstovaujamoji savivaldos institucija (savivaldybės taryba, pvz., Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje) arba tiesiogiai vietos gyventojai (Japonijoje, Lietuvoje), kai kuriose valstybėse merą skiria ar tvirtina centrinė valdžia (Belgijoje, Nyderlanduose). Meras atstovauja savivaldybės tarybai, pirmininkauja jos posėdžiams, yra atsakingas už savivaldybės biudžeto rengimą ir vykdymą, skiria į pareigas savivaldybės pareigūnus, vadovauja savivaldybės administracijos darbui. Kai kurias funkcijas (pvz., civilinės būklės aktų registravimą) meras vykdo kaip centrinės valdžios atstovas. Kai kuriose valstybėse (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje) meras vienu metu atlieka miesto tarybos vadovo ir valstybės valdžios atstovo funkcijas, vietos savivaldos administracijoje pagrindines funkcijas atlieka savivaldybių tarybų tarnautojai (Didžiojoje Britanijoje) ir savivaldybių valdytojai (Jungtinėse Amerikos Valstijose). Daugelyje Jungtinių Amerikos Valstijų didžiųjų miestų tiesiogiai renkamas meras vienasmeniškai skiria ir atleidžia savivaldybės tarnautojus, turi savivaldybės tarybos sprendimų atidedamojo veto teisę (ji dažniausiai gali būti įveikiama tik savivaldybės tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma), sprendžia daugelį valdymo klausimų ir kita.
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę savivalda atgaivinta pagal Magdeburgo teisės tradicijas, savivaldybės tarybos vadovas pavadintas meru (nuo 15 amžiaus iki sovietinės okupacijos vadintas burmistru).
1837