Mekio rinktnė, iki 1945 07 Ryt Dzūkjos rinktnė, Pietų Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1945 pradžioje–1947 09 pabaigoje kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu.
Suformuota J. Vitkaus (slapyvardis Kazimieraitis) iniciatyva iš Dzūkų grupės branduolio. 1945 06–11 priklausė Dzūkų grupei, nuo 1945 11 – Lietuvos laisvės armijos apygardai, nuo 1946 04 – Pietų Lietuvos srities (Pietų Lietuvos sritis) A apygardai, nuo 1946 05 – Dainavos apygardai. Kurį laiką veikė tik Alytaus apskr. Druskininkų, Marcinkonių, Rudnios ir Varėnos valsčiuose (nuo 1946 04 šie valsčiai priklausė Varėnos apskričiai) ir gretimose Baltarusijos apylinkėse (apie Pariečę, Beržtus ir kitur), nuo 1945 08 pradžios – t. p. Alytaus apskr. Merkinės ir Alovės valsčiuose, nuo 1946 08 pabaigos – dar ir Trakų apskr. Eišiškių ir Valkininkų valsčiuose, nuo 1946 rudens (?) – ir Rodūnios apylinkėse (Baltarusija).
Iki 1945 08 Merkio rinktinę sudarė Druskininkų, Marcinkonių ir Varėnos‑Rudnios batalionai; 1945 08 01 buvo įkurtas Merkinės‑Alovės batalionas, o Varėnos‑Rudnios batalionas perduotas Geležinio Vilko rinktinei (1946 04 grąžintas Merkio rinktinei). Nuo 1946 04 rinktinę sudarė I Merkinės, II Marcinkonių ir III Varėnos batalionai. 1945 08–09 rinktinė turėjo apie 140, 1946 05 – apie 130, 1947 05 – apie 160, 1947 09 – apie 100 kovotojų.
Žymesnės rinktinės kautynės: 1945 06 12 per Varčios miško kautynes (Alovės vlsč.; kartu su Geležinio Vilko grupe) nukauta keliasdešimt NKVD kariškių, žuvo apie 10 partizanų, apie 30 pateko į nelaisvę; 1945 12 15 iki 70 rinktinės partizanų užėmė Merkinę (NKVD kareiviai ir stribai išsilaikė tik bažnyčios ir cerkvės bokštuose; jų žuvo atitinkamai apie 13 ir 2; žuvo ir 5 partizanai); naktį į 1945 12 16 užimta Perloja (nukauti 5 ir sužeisti 2 sovietiniai aktyvistai); 1947 09 14 dar kartą pulta Merkinė.
Merkio rinktinės vadai: 1945 06–08 P. Petrėnas (slapyvardžiai Giraitis, Viršaitis; 1945 08 dezertyravo), nuo 1945 09 A. Ramanauskas (slapyvardis Vanagas). 1947 09 pabaigoje rinktinė buvo pertvarkyta į Kazimieraičio rinktinę.
1312