mšlas, organinė trąša. Susideda iš gyvulių ir paukščių kietųjų bei skystųjų išmatų ir kraiko. Turi visiems augalams būtinų maisto medžiagų. Naudojamas kraikinis ir bekraikis (pusskystis ir skystas) mėšlas.
Kraikinis mėšlas
Kraikinis mėšlas (suslėgtas ir drėgnas) laikomas mėšlidėse, tvartuose, rietuvėse. Šviežias kraikinis (šiaudų) mėšlas turi apie 25 % sausųjų medžiagų, 0,5 % azoto, 0,25 % fosforo oksido, 0,6 % kalio oksido, 0,25 % kalcio oksido, 0,15 % magnio oksido ir kitų medžiagų. Naudojant durpių ar mišrų kraiką mėšle azoto būna truputį daugiau, kitų maisto medžiagų – mažiau. Per žiemą arklys primina 3–7 t, karvė 4–9 t, avis ar ožka 0,4–0,9 t, kiaulė 0,8–2 t kraikinio mėšlo. Mėšlo efektyvumas priklauso nuo jo suirimo laipsnio, paruošimo ir laikymo. Be šviežio, kraikinis mėšlas pagal suirimo laipsnį būna: papuvęs, perpuvęs ir mėšlo puvenų pavidalo. Nesuslėgtas mėšlas papūva per 1,5–2 mėn., perpūva per 4–5 mėn., suslėgtas – pūva ilgiau: papūva per 3–4 mėn., perpūva per 7–8 mėn., bet iš jo mažiau išgaruoja azoto. Šviežias ir papuvęs mėšlas tinka drėgniems, perpuvęs – sausiems dirvožemiams tręšti.
kraikinis mėšlas
Puvenos pasidaro, kai suyra 70 % mėšlo masės. Jomis tręšiamas šiltnamių gruntas, mulčiuojami pasėliai, daržovės.
Bekraikis mėšlas
Bekraikis mėšlas būna pusskystis ir skystas. Pusskystis mėšlas yra gyvulių skystųjų ir kietųjų išmatų mišinys be kraiko. Jis turi 10–14 % sausųjų medžiagų; maisto medžiagų turi tiek pat kiek ir kraikinis mėšlas. Toks mėšlas kompostuojamas su šiaudais, durpėmis arba iškratomas ir apariamas šviežias.
Skystasis mėšlas gaunamas didelėse mechanizuotose fermose, gyvulininkystės kompleksuose, kur patalpos valomos vandens čiurkšle. Jis turi 2–5 % sausųjų medžiagų. Skystasis mėšlas naudojamas šviežias arba laikomas specialiuose rezervuaruose. Rezervuaruose mėšlas susisluoksniuoja, skystoji jo dalis išlaistoma, nusistojęs dumblas iškratomas kaip ir pusiau skystas mėšlas arba naudojamas kompostui.
Panaudojimas
Mėšlas gerina dirvožemio struktūrą, fizines ir chemines savybes, spartina jo biologinius procesus. Mėšlu tręšiami daugiausia kaupiamieji augalai arba jų priešsėliai. Jis iškratomas dažniausiai rudenį, prieš gilųjį arimą. Kaupiamiesiems augalams mėšlo iškratoma 60–80 t/ha, vienamečių žolių mišiniui, žieminiams javams – 20–30 t/ha, daržovėms – 50–60 t/ha.
2262