Messina (Mesinà), miestas Italijoje, Sicilijos salos šiaurės rytuose, prie Messinos sąsiaurio; provincijos centras.
229 600 gyventojų (2019); trečias pagal gyventojų skaičių (po Palermo ir Catanijos) Sicilijos miestas.
2015 vietoj Messinos provincijos įkurtas Messinos metropolinis miestas (città metropolitana di Messina); plotas 3266 km2, 620 700 gyventojų (2019).
Messinos centrinės dalies ir uosto panorama
Įsikūręs Peloritani kalnų papėdėje, priešais Reggio di Calabrijos ir Villa San Giovanni miestus (žemyninėje Italijos dalyje).
Prekybos (išvežama citrusai, vynas, alyvuogės ir jų aliejus, chemijos ir farmacijos pramonės produkcija, statybinės medžiagos), žvejybos ir keleivių uostas; keltai per Messinos sąsiaurį į Reggio di Calabrijos, Villa San Giovanni uostus. Geležinkeliai ir plentai į Palermą, Cataniją.
Laivų statyba, cemento, maisto (daugiausia vaisių perdirbimo), metalo apdirbimo, naftos perdirbimo, chemijos ir farmacijos, tekstilės pramonė. Messinos apylinkėse auginami citrinmedžiai, alyvmedžiai. Turizmas; Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventės (08 15) iškilmingos apeigos.
Universitetas (įkurtas 1548), universiteto biblioteka. Jūrų biologijos institutas. Botanikos sodas. Krašto (yra meno kūrinių, išlikusių per žemės drebėjimus), zoologijos (įkurtas 1775) muziejai, katedros lobynas. Teatras.
2271
Architektūra
Senamiestyje daug Bizantijos laikų, arabų, normanų architektūros paminklų. Sakraliniai pastatai: normaninė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (12 a., rekonstruota 1920; fasade vėlyvosios gotikos portalai, 15 a., varpinė su astronominiu laikrodžiu, 1933), gotikinė vokiečių Švč. Mergelės Marijos (pradėta 1194), Šv. Pilypo Nerio (pradėta statyti normanų laikotarpiu, iki 1618 rekonstrukcijos buvo sinagoga, manoma, architektas G. Guarini) bažnyčios. Išliko fortifikacinių įrenginių, pilių, citadelių, fortų (Gonzagos fortas, pradėtas 1545, San Ranieri bokštas su švyturiu, 1555). Calapaj‑D’Alcontreso rūmai (18 a.), neoklasicistinis Viktoro Emanuelio teatras (1852, architektas C. Falconieri; yra R. Guttuso freska Mitas apie Colapesce 1985). Miestas smarkiai nukentėjo per 1783, 1908 žemės drebėjimus (neišliko Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, Teatinų rūmai, abeji 1660, architektas G. Guarini). Gausu 13–19 a. įvairių stilių fontanų: Oriono (1547, architektas G. A. Montorsoli), Neptūno (1557), Senatoria (1619), Falconieri (1842, architektas C. Falconieri).
2271
Istorija
Miestas įkurtas Chalkidės graikų. Pirmąkart minimas 730 pr. Kristų. Iš pradžių dėl uosto formos vadintas Zankle (graikiškai pjautuvas). 5 a. pr. Kr. Zanklę užėmė pabėgėliai iš Persijos užgrobtų Mileto ir Samo salos. Jiems talkinęs Regijaus (dabar Reggio di Calabria) tironas Anaksilas pervadino miestą Mesene (pagal jo gimtosios Peloponeso pusiasalyje esančios Mesenijos vardą).
396 pr. Kr. miestą sugriovė kartaginiečiai, atstatė Sirakūzų tironas Dionisijas.
264 pr. Kr. užėmė Roma (tai paankstino pirmojo Pūnų karo tarp Romos ir Kartaginos pradžią). Romos laikais miestas vadintas Mesana (lotyniškai Messana). Žlugus Romos imperijai Messiną valdė gotai, nuo 535 Bizantija, nuo 842 arabai. 1061 jį užėmė normanų vadas Robertas Guiscard’as; normanų valdymo laikais Messina klestėjo. Vėliau priklausė įvairioms valdovų dinastijoms.
1548 Ignacas Lojola čia įkūrė pirmąją pasaulyje jėzuitų kolegiją (dabar universitetas).
1821, 1847 vyko sukilimai prieš Burbonų valdžią. 1860 miestą užėmė G. Garibaldi daliniai.
1908 per žemės drebėjimą buvo sugriauta apie 90 % miesto pastatų, žuvo 84 000 žmonių (iš 120 000 Messinos gyventojų); miestas atstatytas nauju stiliumi.
Per II pasaulinį karą buvo svarbiausias Sicilijoje dislokuotų Ašies valstybių kariuomenių aprūpinimo uostas, 1943 stipriai bombarduotas Jungtinių Amerikos Valstijų aviacijos.
2271
-Zanklė; -Mesana; -Messana