meteorològiniai termomètrai, prietaisai oro, dirvožemio ir vandens temperatūrai matuoti.
Rūšys
Pagal veikimo principą skirstomi į skysčio, deformacinius, elektrinius, dujinius, radiacinius ir akustinius. Skysčio meteorologinio termometro veikimo principas – skysčio (spirito, gyvsidabrio) tūrio kitimas nuo temperatūros. Meteorologijos stotyse dažniausiai naudojami stikliniai skysčio termometrai (psichrometriniai, temperatūros minimumo ir maksimumo, alkūniniai ir kiti). Deformacinių termometrų jutiklis yra bimetalinė plokštelė, kurią sudaro 2 skirtingą terminio linijinio plėtimosi koeficientą turintys metalų lydiniai. Kintant temperatūrai bimetalinė plokštelė deformuojasi (šiuo principu veikia termografas). Elektrinių meteorologinių termometrų jutiklis yra termoelementas (termopora), kurio elektrovaros jėga tarp dviejų sulituotų skirtingo laidumo metalų kinta nuo temperatūros. Elektrinių varžos meteorologinių termometrų veikimas pagrįstas metalų ir puslaidininkių varžos priklausomybe nuo jų temperatūros. Šio tipo meteorologiniai termometrai daugiausia įrengiami automatinėse meteorologijos stotyse ir distanciniuose prietaisuose. Dujiniai meteorologiniai termometrai parodo temperatūros keitimąsi dėl dujų (pvz., vandenilio) slėgio svyravimų. Radiacinių meteorologinių termometrų veikimas pagrįstas elektromagnetinio spinduliavimo įvairiose spektro dalyse priklausomybe nuo kūno temperatūros; naudojami dirbtiniuose Žemės palydovuose atmosferos ir Žemės bei debesų paviršiaus temperatūrai matuoti iš kosmoso. Akustiniuose meteorologiniuose termometruose naudojama garso (dažniausiai ultragarso) sklidimo greičio priklausomybė nuo terpės temperatūros.
Istorija
Pirmąjį termoskopą (termometro prototipą) sukonstravo (įvairiais duomenimis, 1593–98) italų fizikas G. Galilei. 1665 anglų fizikas R. Hooke’as pasiūlė 0° laikyti vandens užšalimo temperatūra, 1670 pagamino pirmąjį stiklinį gyvsidabrio termometrą. 1694 italas Carlo Renaldini termometrų skalei graduoti panaudojo vandens užšalimo ir virimo temperatūros taškus. Vokiečių fizikas D. G. Fahrenheitas 1709 pagamino tinkamus temperatūrai matuoti spiritinius, 1714 – gyvsidabrio termometrus, 1724 sudarė temperatūros skalę. Meteorologinių termometrų skalės: Fahrenheito (sukurta 1710), Réaumuro (1731), Celsijaus (dažniausiai naudojama; 1742 ją sukūrė švedų astronomas ir fizikas A. Celsius).
1163