Mianmãro istòrija
Ikikolonijiniai laikai
Dabartinio Mianmaro teritorijoje seniausi archeologiniai radiniai yra iš paleolito. Neolito laikais čia apsigyveno monų-khmerų gentys (dabartinių monų protėviai). antrame tūkstantmetyje prieš Kristų į dabartinio Mianmaro teritoriją iš šiaurės ėmė skverbtis tibetiečių-birmiečių, Apie 1 a. po Kr. – šanų gentys. pirmo tūkstantmečio pradžioje čia susikūrė Arakano, 4 a. – Šrikšetros valstybės, 10 a. – monų miestų federacija Ramannadesa. Iš Indijos ėmė plisti budizmas ir brahmanizmas. 11 a. susikūrė Pagano valstybė, kuri 11 a. pabaigoje–12 a. suvienijo kraštą. 13 a. pabaigoje čia įsiveržė mongolai ir kraštą suskaldė. Šiaurinėje dalyje įsigalėjo šanų, pietinėje – monų valstybėlės. 16 a. monų Taungu kunigaikščiai suvienijo Birmą (tuometis krašto pavadinimas) ir iki 18 a. vidurio su pertraukomis ją valdė. Jai suirus Alaungpaja iš Konbaungų giminės 1752 pradėjo vienyti kraštą ir įkūrė Konbaungų valstybę, kuri suklestėjo 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje. Tuo laiku buvo užkariautas Arakanas, Assamas, Manipuras, puldinėjamas Siamas, likviduotas provincijų separatizmas, buvo plėtojama ūkis ir prekyba.
Pagano pagodos
Kolonijinis laikotarpis
19 a. pradžioje į Birmą ėmė veržtis britai. Per I ir II Birmos–Didžiosios Britanijos karus (1824–26 ir 1852) Birma prarado vakarų ir pietines žemes (Arakaną, Assamą, Manipurą, Tenasserimą, Pegu). Po III karo (1885) Birma prarado nepriklausomybę ir kaip kolonijinė provincija buvo prijungta prie Britanijos Indijos. Didžioji Britanija ėmė sparčiai plėtoti pramonę, naftos ir geležies rūdos gavybą, prekybą. 1923 visoje Britų Indijoje įvesta diarchija – valdžia su iš dalies renkamu parlamentu ir kai kuriais jam atsakingais ministrais. Dėl britų vykdytos ekonominės politikos didėjo socialinės nelygybė, prasidėjo tautinis judėjimas, 1930–32 įvyko valstiečių sukilimas.
britų karinė jūrų ekpedicija į Aukštutinę Birmą (1885)
1935 britai suteikė Birmai konstituciją, kuri įsigaliojo 1937. Pagal ją Birma atskirta nuo Britanijos Indijos ir tapo atskira kolonija. Ji buvo įtraukta į II pasaulinį karą (1939–45; Didžiosios Britanijos pusėje). Nacionalinio judėjimo vadovai, tikėdamiesi iškovoti šalies nepriklausomybę, užmezgė ryšius su Japonija. 1942–45 ši okupavo Birmą ir suteikė jai fiktyvią nepriklausomybę. Šaliai vadovauti ėmė prieš britus nusiteikę politikai. Nusivylę japonais 1944 jie įkūrė pasipriešinimo judėjimą – Antifašistinę liaudies laisvės lygą, kuriai vadovavo Aung Sanas (1947 07 19 politinių oponentų nužudytas). 1945 Antifašistinė liaudies laisvės lyga padėjo Sąjungininkams išvyti japonus. Birmą vėl užvaldė Didžioji Britanija.
Nepriklausomybės laikai
derybos dėl Birmos nepriklausomybės (Londonas, 1947 01 23); antras iš kairės (pirmoje eilėje) Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Clementas Attlee, viduryje – Aung Sanas
Pagal 1948 01 04 Antifašistinės liaudies laisvės lygos ir Didžiosios Britanijos susitarimą, Birmai buvo suteikta nepriklausomybė. Sudaryta vyriausybė (ministras pirmininkas U Nu). Kairiosios pakraipos Antifašistinė liaudies laisvės lyga tapo šalies pagrindine politine jėga. Tautinėms mažumoms buvo suteikta autonomija. 1958 Antifašistinė liaudies laisvės lyga suskilo. 1958 10 gresiant neramumams premjeras U Nu buvo priverstas perduoti valdžią kariuomenei. Sudaryta karinė vyriausybė (vadovas generolas Ne Vinas). 1960 rinkimus laimėjusi U Nu vadovaujama Antifašistinės liaudies laisvės lygos frakcija atkūrė civilinę valdžią, bet nesugebėjo efektyviai valdyti. Šalyje nesiliovė tautinių mažumų separatiniai judėjimai. Kariuomenė 1962 03 įvykdė perversmą. Valdžią paėmė Revoliucinė taryba, vadovaujama generolo Ne Vino, kuris tapo vyriausybės bei valstybės vadovu. Paskelbta deklaracija Birmos kelias į socializmą. Buvo nacionalizuota stambioji pramonė, bankai, vykdoma industrializacija, užsienio politikoje – izoliacinė politika.
1964 uždraustos visos politinės partijos ir profesinės sąjungos, išskyrus 1962 Revoliucinės tarybos įkurtą Birmos socialistinės programos partiją (nuo 1988 Nacionalinės vienybės partija). 1974 01 04 priimta nauja Konstitucija, kuri Birmą pavadino Birmos Sąjungos Socialistine Respublika ir įtvirtino Birmos socialistinės programos partijos vienvaldiškumą. 1974 generolas Ne Vinas buvo išrinktas prezidentu (1978 ir 1985 jo įgaliojimai pratęsti). Šalyje įsigalėjo korupcija, padaugėjo socialinių problemų. Gamtinių išteklių turtinga Birma liko viena skurdžiausių pasaulio valstybių. 8 dešimtmečio pradžioje įvairių krypčių (tautinių mažumų, komunistų ir kitų jėgų) sukilėliai kontroliavo apie 1/3 Birmos teritorijos. Kinija oficialiai rėmė Birmos komunistų partijos sukilėlius.
Nepasitenkinimas kariškių valdžia didėjo, 1987–88 protestai prieš ją ypač sustiprėjo. 1988 07 Ne Vinas atsistatydino iš Birmos socialistinės programos partijos pirmininko posto. Prasidėjo neramumai. Opozicijos vadovė Aung San Suu Kyi (Aung Sano duktė) įkūrė Nacionalinį jungtinį demokratijos frontą, vėliau pavadintą Nacionaline demokratijos lyga. Kariuomenė, vadovaujama generolo So Maungo, nustojo remti Birmos socialistinės programos partiją ir surengė perversmą. Valdžią paėmė Valstybės teisėtumo ir tvarkos atkūrimo taryba (vadovas So Maungas). Panaikinta vienpartinė sistema, pradėta rengtis rinkimams. 1989 06 Birmos valstybė oficialiai pavadinta Mianmaro Sąjunga.
1989–95 buvo apribotas Nacionalinės demokratijos lygos vadovės Aung San Suu Kyi politinis veiksnumas, ji gyveno namų arešto sąlygomis. 1990 rinkimus į parlamentą laimėjo opozicinė Nacionalinė lyga už demokratiją, bet Valstybės teisėtumo ir tvarkos atkūrimo taryba atsisakė perduoti valdžią. 1992 šiai tarybai pradėjo vadovauti generolas Than Šve, buvo paleisti kai kurie politiniai kaliniai, šiek tiek liberalizuota ekonomika, bet Valstybės teisėtumo ir tvarkos atkūrimo taryba (nuo 1997 Valstybės taikos ir plėtros taryba) ir toliau siekė išlaikyti šalyje karinę valdžią. 1993 suimta daug opozicijos veikėjų, dėl to padidėjo Mianmaro tarptautinė izoliacija: 1997 Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga ėmė taikyti sankcijas investuotojams į Mianmaro ūkį.
434
Mianmaras 21 amžiuje
Politinę Mianmaro raidą 21 a. žymėjo: kariuomenės vadovavimas valstybės valdymui, permainingos demokratizacijos pastangos, atsinaujinantys pilietiniai neramumai.
Karinės chuntos valdymas 2000–11. 21 a. vykusi kinų migracija į Mianmarą (apie 1 mln. žm.) padidino Kinijos įtaką. Kinijos parama ginklais ir investicijomis sustiprino Mianmaro karinės chuntos valdžią. Vis dėlto karinis režimas patyrė didėjantį visuomenės ir tarptautinės bendrijos spaudimą demokratizuotis. Valstybės taikos ir plėtros taryba, vadovaujama generolo Than Šve (valdė iki 2011) siekė sumažinti šalies tarptautinę izoliaciją ir 2001 paleido dalį politinių kalinių; pradėjo derybas su namų arešte laikoma opozicijos lydere Aung San Suu Kyi.
2003 opozicijos persekiojimas atsinaujino. 2006 03 valstybės sostinė iš Rangūno buvo perkelta į naujai pastatytą Neipidą. 2007 masinės demonstracijos, reikalaujančios ekonominių ir politinių reformų, buvo numalšintos karine jėga. 2008 referendumu priimta nauja konstitucija, įtvirtinusi karinės valdžios viršenybę valstybės valdyme; apribota politinių partijų veikimo laisvė. 2008 05 03–04 tropinis ciklonas Nargis nusiaubė pietinį Mianmarą, žuvo 138 000 žmonių. Karinė valdžia kaltinta netinkamai reagavusi į katastrofą. 2010 karinės chuntos surengtus parlamento rinkimus laimėjo režimą remiančios partijos. Tarptautinė bendruomenė paskelbė rinkimus nelaisvais. Po rinkimų iš namų arešto paleista opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi tęsė prieš režimą nukreiptą politinę veiklą.
Demokratizacijos laikotarpis 2011–16. Karinės chuntos paskirtas Mianmaro prezidentas Tein Seinas (2011–16) siekė reformomis atkurti smukusį visuomenės pasitikėjimą karine valdžia ir atgaivinti stagnuojančią Mianmaro ekonomiką. Pradėta ekonomikos liberalizacija, paleisti politiniai kaliniai, toleruotos taikios demonstracijos, 2011–12 sutartos paliaubos su įtakingomis šalyje veikiančiomis Šan, Kačin ir Karen sukilėlių grupuotėmis. 2012 atsikūrusi opozicinė Nacionalinės demokratijos lyga, vadovaujama Aung San Suu Kyi, pateko į parlamentą. Nutraukta Mianmaro diplomatinė izoliacija, svarstyta atšaukti Vakarų valstybių nuo 1997 taikomas sankcijas. 2015 pirmus laisvus Mianmaro parlamento rinkimus laimėjo Nacionalinė demokratijos lyga (255 vietos iš 440). Naujoji Mianmaro valdžia aktyviai siekė taikos su įvairiomis sukilėlių organizacijomis (beveik keliomis dešimtimis, daugiausiai etniniu pagrindu veikiančių grupuočių), kurios Mianmare veikė nuo 20 a. vidurio. 2015 pasiektos visuotinės centrinės valdžios ir svarbiausių sukilėlių grupuočių paliaubos.
Mianmaro lyderė Aung San Suu Kyi
Atsinaujinantys susirėmimai su sukilėliais tęsėsi iki 2021. Prezidentu 2016 03 tapo Tchin Kžo (Htin Kyaw; 2018 03 jį pakeitė Vin Mjinas), Aung San Suu Kyi tapo valstybės patarėja (ministre pirmininke) ir realia Mianmaro lydere, kuri dalijosi valdžią su kariuomenės vadovybe.
Nestabili politinė raida 2016–21. 2016–17 kilę etniniai neramumai ir juos sekęs policijos ir kariuomenės smurtas prieš Mianmaro musulmonų bendruomenę (rohinjus) sukėlė humanitarinę katastrofą. Tūkstančiai rohinjų nužudyta, apie 740 000 pabėgo į gretimą Bangladešą. Tarptautinės organizacijos pasmerkė Mianmaro kariuomenę ir Aung San Suu Kyi vyriausybę už galimus karo nusikaltimus ir genocidą. 2019 Aung San Suu Kyi viešai atmetė kaltinimus genocidu ir pavadino tai neproporcingos jėgos panaudojimu. 2020 01 Jungtinių Tautų teismas nurodė Mianmarui imtis visų priemonių užkirsti kelią rohinjų genocidui. Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinė demokratijos lyga laimėjo 2020 11 parlamento rinkimus (258 vietos iš 440). Ji siekė demokratizuoti Mianmaro konstituciją, sumažinant kariuomenės politinę įtaką.
Opozicijoje likusi karinę valdžią palaikanti Sąjungos solidarumo ir plėtros partija (įkurta 2010) nepripažino rinkimų rezultatų. 2021 02 01 kariškiai įvykdė valstybės perversmą, paskelbė rinkimų rezultatus suklastotais ir įvedė nepaprastąją padėtį. Aung San Suu Kyi ir kiti valstybės vadovai buvo sulaikyti. Generolas Min Aun Hlainas paskelbtas faktiniu šalies vadovu. Tarptautinė bendruomenė pasmerkė perversmą, Mianmare prasidėjo masinės demonstracijos prieš valdžią uzurpavusią karinę chuntą. 2021 02–03 Mianmaro kariuomenė brutaliai malšino prieš perversmą nukreiptas demonstracijas (dešimtys žuvusių).
Pagal žmogaus teisių ir laisvių būklę, Mianmaras vertinamas kaip nelaisva valstybė (Freedom House 2020).
Jungtinių Tautų (1948), Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (1997) narys.
3195
Mianmaro konstitucinė santvarka
Mianmaro partijos ir profsąjungos