Mianmãro švietmas
Iki britų kolonizacijos (1885) veikė budistų vienuolių mokyklos, jose mokėsi 14 metų sulaukę berniukai. Kolonijiniu laikotarpiu pradėjo veikti pasaulietinės mokyklos birmiečių ir anglų kalbomis, suteikta teisė mokytis moterims. Daugiausia buvo privačių mokyklų. Po karinio perversmo (1962) jos nacionalizuotos. Vienuolynų mokyklose mokoma pagal valstybinę programą. Dėstomoji kalba – birmiečių, kai kuriose mokyklose – anglų, mokoma ir kitomis etninėmis kalbomis. Berniukai ir mergaitės mokosi atskirai. Švietimui vadovauja Švietimo ministerija. Keturmetis pradinis mokslas yra privalomas ir nemokamas vaikams nuo 5 iki 9 metų. Baigus pradinę mokyklą galima mokytis vidurinėje arba profesinėje mokyklose. Vidurinį mokslą sudaro pirmoji nemokama (4 m.) ir antroji mokama (2 m.) pakopos. Aukštasis mokslas mokamas. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Rangūno (įkurtas 1920) ir Mandalajaus (įkurtas 1925) universitetai. 1910 sukurta pirmoji mokslinių tyrimų draugija. Svarbiausios mokslo įstaigos: Archeologijos centras (įkurtas 1946), Birmos istorijos komisija (įkurta 1946), Taikomųjų tyrimų (įkurtas 1955), Medicinos (įkurtas 1963), Ekonomikos (įkurtas 1964) institutai, Tarptautinis budizmo ir kitų religijų institutas. Didžiausios bibliotekos: Rangūno ir Mandalajaus universitetų. Rangūne yra nacionalinis muziejus ir paveikslų galerija (abu įkurti 1952).
Mianmaro kultūra
2271
Mianmaro konstitucinė santvarka
Mianmaro partijos ir profsąjungos