Kuzmin Michail (Michailas Kuzmnas) 1872 10 18Jaroslavl 1936 03 01Leningrad, rusų rašytojas, kompozitorius. Nuo 1891 trejus metus studijavo Sankt Peterburgo konservatorijos N. Rimskio-Korsakovo kompozicijos klasėje.
Romane Sparnai (Kryl′ja 1906) pavaizdavo homoseksualų meilę, dėl to literatūros kritikų romanas buvo neigiamai įvertintas. 1906–09 bendravo su simbolistais, savo kūrybą spausdino žurnaluose Vesy, Apollon, Mir iskusstva. Prisidėjo prie akmeizmo literatūrinės srovės formavimo.
Romane Plaukiantys keliautojai (Plavajuščie putešestvujuščie 1915) aprašė gyvenamojo meto Sankt Peterburgo menininkų gyvenimą. Eilėraščių ciklams Šios vasaros meilė (Ljubov′ ėtogo leta 1906), Nakties pokalbiai (Nočnye razgovory 1913) būdinga prozos ir pokalbio intonacijos, kasdienio gyvenimo estetizavimas. Daug eilėraščių paskyrė lietuvių kilmės rašytojui J. Jurkūnui. Poemai Riterio d’Alessio istorija (Istorija rycarja d’Alessio 1905), eilėraščių ciklui Aleksandrinės giesmės (Aleksandrijskie pesni 1906, lietuvių kalba 2002), apysakai Ėmės Lebefo nuotykiai (Priključenija Ėme Lebefa 1907) būdinga meistriška stilizacija.
Parašė muzikos Sankt Peterburgo teatrų spektakliams, operečių, komiškų baletų, vokalinių ciklų, išleido pjesių rinkinį Trys pjesės (Tri p′jesy 1907).
Vėlyvojoje poezijoje (rinkiniai Vedlys / Vožatyj 1918, Nečionykščiai vakarai / Nezdešnie večera 1921, Parabolės / Paraboly 1923, Upėtakis pralaužia ledą / Forel′ razbivaet ljod 1929) ryšku hermetiškumas, sudėtinga kompozicija, kultūrinių istorinių asociacijų įvairovė.
2771