Międzyrzec Podlaski (Palénkės Mendzýžecas), miestas Lenkijos rytuose, Liublino vaivadijoje, į pietvakarius nuo Biała Podlaskos.
15 830 gyventojų (2021). Międzyrzec Podlaski įsikūręs prie Šiaurės Krznos ir Pietų Krznos upių santakos (Bugo baseinas). Per Międzyrzec Podlaski eina Berlyno–Maskvos geležinkelis, Varšuvos–Bresto (Baltarusija), Balstogės–Rzeszówo plentai. Mašinų gamyba, maisto, medienos apdirbimo, siuvimo, odos pramonė. Netoli Międzyrzec Podlaski yra Liskų miško rezervatas.
Architektūra
Gotikinė Šv. Mikalojaus bažnyčia (1477, 1752 po gaisro perstatyta baroko stiliumi, 1808 klasicistinis fasadas, architektas Chr. P. Aigneris), barokinės Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus (1774), Šv. Juozapo (1784, atstatyta 1845; abi statytos kaip unitų cerkvės, 1875 priklausė stačiatikiams) bažnyčios, Šv. Roko koplyčia (1838). Arklių pašto stoties pastatas (1823), klasicistiniai dvaro rūmai (1855, 1928 atstatyti), mokykla (19 a., dabar klebonija; abiejų architektas F. M. Lanci).
Istorija
1390 pirmą kartą paminėtas Międzyrzec Podlaski kaimas (priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei). 15 a. smarkiai išsiplėtė (atsikėlė daug lenkų mozūrų), 1477 gavo miesto teises. Nuo 1569 priklausė Lenkijai. Mieste plėtoti amatai (puodininkystė, kalvystė, druskos gavyba), 18 a. Międzyrzec Podlaski tapo didžiausiu Palenkės miestu ir prekybos centru. 17 a. pabaigoje susidarė didelė žydų bendruomenė. Nuo 1795 priklausė Austrijai, 1807–15 – Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei). Per II pasaulinį karą veikė nacių priverstinio darbo ir karo belaisvių stovyklos, gete buvo naikinami žydai (1939 jie sudarė 75 % miesto gyventojų).
2271
-Miedzyrzec Podlaski