žalias miežių laukas

miẽžiai, kultūriniai žemės ūkio augalai. Priklauso miglinių (Poaceae) šeimos miežio genčiai. Ūkiškai reikšmingiausias paprastasis miežis (Hordeum vulgare) yra kilęs iš savaime augančio laukinio miežio (Hordeum spontaneum) rūšių. Miežiai būna žieminiai ir vasariniai (žieminiai gausiau auginami tik švelnesnio klimato šalyse – žiemą jie be sniego dangos pakelia iki –15 °C temperatūrą). Dvieilių miežių subrendusi varpa turi dvi eiles didelių simetriškų grūdų. Daugiaeilių miežių viduriniai varputės grūdai didesni, šoniniai smulkesni ir kiek įlinkę. Daugiaeiliai miežiai yra šešiaeiliai ir ketureiliai. Šešiomis eilėmis varpoje nokstančių grūdų būna vidutiniškai 60, o dvieilėje miežio varpoje 32–34 grūdai.

Vegetacija ir vystymasis

Vasarinių miežių vegetacija trunka 96–104, žieminių – 296–305 dienas. Miežių vystymosi tarpsniai: dygimo, daigų, krūmijimosi, stiebų auginimo (bamblėjimo), plaukėjimo, žydėjimo, grūdų formavimosi ir brendimo. Grūdai pradeda dygti, kai temperatūra 2 °C, greičiau dygsta, kai temperatūra 3–4 °C. Sudygimo trukmė priklauso nuo agrotechninių sąlygų, dirvožemio drėgmės ir temperatūros, kinta nuo 6 d. iki kelių savaičių. Atšalus orams miežiai sudygsta po 3 savaičių. Daigai pakelia –6, –7 °C šalnas. Daug drėgmės reikia krūmijantis, kai smarkiai auga požeminė ir antžeminė dalys, ypač bamblėjimo metu. Jei tuo metu dirvožemyje trūksta drėgmės, varpose išauga mažiau grūdų, sumažėja derlius. Vasariniai dvieiliai miežiai geriausiai auga nerūgščiuose, patręštuose, ne per drėgnuose ir nepiktžolėtuose priemoliuose, daugiaeiliai miežiai pakelia rūgštesnį dirvožemį.

nokstančių miežių laukas

Ligos ir kenkėjai

Dažnesnės ligos: kietosios ir dulkančiosios kūlės (kūlės), juodosios rūdys (rūdys), dryžligė, miltligė. Kenkėjai: heseninės muselės ir švedinė miežinės muselės (švedinės muselės) lervos, tripsai ir jų lervos, spragšių lervos, grūdinio pelėdgalvio (pelėdgalviai) vikšrai.

Grūdų sudėtis ir jų panaudojimas

Miežių grūduose yra 11–12,5 % baltymų, 2–4 % riebalų, 45–67 % krakmolo, 1,7–2 % sacharozės, 5 % ląstelienos, 2,5–3 % pelenų, turi nepakeičiamųjų aminorūgščių (lizino, triptofano ir kitų). Grūdai naudojami kruopų, alaus, spirito, kavos surogato, konditerijos, lakų, odos pramonės šakose, medicinoje, miltai, pelai, šiaudai – pašarams.

Istorija

Pirmųjų žinių apie miežių selekciją randama romėnų raštuose. Kolumela nurodo, kad romėnai augino daugiaeilius ir dvieilius miežius. Miežių selekcijos darbai labai paspartėjo 19 a. antroje pusėje, kai Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje įsikūrė prmosios sėklininkystės stotys. 1886 Švedijoje įkurta Svalöfo selekcijos stotis, 1903 Rusijoje – selekcijos stotis prie Maskvos žemės ūkio instituto.

Pasėlių derlingumas

Pasaulyje 2018 buvo 48,07 mln. ha miežių pasėlių, vidutinis derlingumas 3,00 t/ha, derlius 144,04 mln. t (2000 buvo 63,2 mln. ha pasėlių, vidutinis derlingumas 2,21 t/ha, derlius 139,9 mln. tonų). Didžiausi miežių derliai iš hektaro išauginami Europoje: Vokietijoje – 9,64 t, Belgijoje – 8,35 t, Airijoje – 8,05 t, Olandijoje – 6,67 t, Didžiojoje Britanijoje – 6,20 t (Europos Sąjungos šalyse – 4,87 t); mažiausi – Azijoje: Irake, Kazachijoje (vidutiniškai apie 1,24–1,60 t/ha grūdų), Afrikoje: Maroke, Alžyre, Tunise, Etiopijoje (apie 1,11–1,75 t/ha grūdų).

Miežių auginimas ir selekcija Lietuvoje

Lietuvoje miežiai sėjami nuo neolito laikų. Nemažai suanglėjusių miežių grūdų rasta geležies amžiaus piliakalniuose (Apuolės, Bubių, Velykuškių, Veliuonos). 1913 vasarinių miežių pasėliai užėmė 230 tūkst. ha (10,7 % visų pasėlių ploto), 1939 – 233 tūkst. ha (vidutinis derlingumas 0,6 t/ha), 1950 – 189 tūkst. ha (0,76 t/ha), 1990 – 398,5 tūkst. ha (2,99 t/ha), 2020 – 140,8 tūkst. ha (vidutinis derlingumas 4,23 t/ha, derlius 592,8 tūkst. t), 2021 – 120,9 tūkst. ha (vidutinis derlingumas 3,30 t/ha, derlius 392,9 tūkst. t). Žemdirbystės institute ir Žemės ūkio akademijoje miežių auginimą tyrė I. Kavoliūnaitė, Algimantas Magyla, V. Petraitis, A. Stancevičius. Miežių selekcija buvo pradėta 1924 (J. Bulavas). Žemdirbystės institute sukurta miežių veislių: Nr. 12 (‘Plikieji’) ir ‘Lietuvos 799’ (neišsaugotos), ‘Auksiniai’, ‘Dotnuvos ketureiliai’, ‘Auksiniai II’, ‘Džiugiai’, ‘Gausiai’, ‘Gintariniai’, ‘Dainiai’, ‘Auksiniai 3’, ‘Aidas’, ‘Ūla’, ‘Alsa’, ‘Aura’. Darbus tęsė A. Subačius, A. Puidokaitė, K. Leistrumas, D. Arlauskienė, S. Švedienė, G. M. Liutkevičius, Algė Leistrumaitė. 20 a. 8 dešimtmetyje pradėti auginti žieminiai miežiai. 2007 jų pasėliai užėmė 12 tūkst. ha (vidutinis derlingumas 3,15 t/ha), 2020 – 24,8 tūkst. ha (derlingumas 4,63 t/ha, derlius 113,5 tūkst. t), 2021 – 26,1 tūkst. ha (derlingumas 4,17 t/ha, derlius 107,5 tūkst. t). Nacionaliniame 2022 metų augalų veislių sąraše įrašyta 47 vasarinių ir 4 žieminių miežių veislės, iš jų sukurtos Lietuvoje – ‘Luokė’, ‘Alisa DS’, ‘Arka DS’, ‘Noja DS’, ‘Ema DS’, ‘Kirsna DS’, ‘Rusnė DS’ (vasarinės).

a – dvieilių miežių varpa, b – šešiaeilių miežių varpa

1021

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką