Mežiškiai, miestelis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietryčius nuo Panevėžio; seniūnijos, parapijos centras. 559 gyventojai (2021). Per Miežiškius teka Nevėžis. Pro Miežiškius eina Panevėžio–Ukmergės plentas. Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Žemės ūkio bendrovė Miežiškiai. Paštas, medicinos punktas, pagrindinė mokykla (1885–1947 pradinė, 1947–49 progimnazija, 1949–54 septynmetė, 1954–91 vidurinė, 1991–2000 devynmetė), kultūros centras, biblioteka (1947). 3 km į šiaurės rytus nuo Miežiškių yra Juostos hidrografinis draustinis.
Miežiškių herbas
Istorija
Pirmą kartą minimi 1554 Upytės valsčiaus inventoriuje. 1634 buvo Didieji (būsimasis miestelis) ir Mažieji Miežiškiai – tuomet dėl didinamo činšo valstiečiai pasipriešino Vareikių vaitystės (jai priklausė ir Miežiškiai) laikytojai Reginai Rajeckienei, už tai 3 valstiečiai nubausti mirties bausme. Nuo 1669 minima Miežiškių koplyčia. Apie 1700 įkurtas dvaras. 1782 pastatyta medinė bažnyčia (koplyčia). Nuo 1784 veikė parapinė mokykla. 19 a. antroje pusėje dvarui priklausė vandens malūnas ir karčema. 1909 įkurta Miežiškių parapija, 1920 pastatyta mūrinė bažnyčia. 1919–31 ir 1947–48 Miežiškiai buvo valsčiaus centras. 1926–28 veikė žemės ūkio draugija Juosta, 1926–40 – Beturčių globos draugija. 20 a. pirmoje pusėje Miežiškių miestelis susijungė su kaimu. 1941 07 21–08 24 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu buvo nužudyti Miežiškių žydai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės A. Vaičekonio (Šermukšnio) ir A. Juškos (Vilko) partizanų būriai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 6 Miežiškių gyventojus. 1950–94 Miežiškiai buvo apylinkės centras, 1949–59 – Raudonosios vėliavos kolūkio, 1959–89 – daržininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 2008 patvirtintas Miežiškių herbas. 1886 buvo 360, 1923 miestelyje 125, kaime 328, dvare 25, 1959 miestelyje 494, 1970 – 515, 1979 – 646, 1989 – 665, 2001 – 716, 2011 – 651 gyventojas.
-Didieji Miežiškiai; -Mažieji Miežiškiai