Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija

Migrúojančių lauknių gyvnų ršių išsáugojimo konveñcija (angl. Convention on the Conservation of Migratory Species of Wild Animals), Migrúojančių ršių konveñcija (angl. Convention on Migratory Species, CMS), Bònos konveñcija (angl. Bonn Convention), tarptautinė sutartis, kuria siekiama apsaugoti migruojančias gyvūnų rūšis ir jų buveines. Konvencija buvo inicijuota Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos. 1979 06 23 Bonoje vykusio susirinkimo metu buvo pateiktas Konvencijos tekstas, įsigaliojo 1983 11 01. Ją sudaro 20 straipsnių ir 2 priedai. 2022 03 duomenimis, prie konvencijos prisijungė 133 šalys. Jos pripažįsta, kad svarbu išsaugoti migruojančias rūšis, ypatingą dėmesį skiriant toms rūšims, kurių išsaugojimo būklė yra nepatenkinama. Siekdamos neleisti, kad migruojančios rūšys taptų nykstančiomis, šalys turi siekti bendradarbiauti, skatinti ir remti mokslinius migruojančių rūšių tyrimus ir sudaryti susitarimus dėl prieduose įrašytų migruojančių rūšių išsaugojimo ir valdymo.

Migruojančių rūšių konvencijos logotipas

Tikslai, struktūra

Kiekvieno susitarimo tikslas – atgaivinti atitinkamą migruojančią rūšį iki patenkinamo išsaugojimo statuso arba palaikyti tokį statusą. Kiekviename susitarime numatomi tokie atitinkamų migruojančių rūšių išsaugojimo ir valdymo aspektai, kurie padeda tą tikslą pasiekti, t. y.: kokiai migruojančiai rūšiai taikomas susitarimas; migruojančios rūšies paplitimo plotas ir migracijos kelias; priemonės susitarimui įgyvendinti; ginčų sprendimo tvarka; paskirta nacionalinė institucija, kuri rūpinasi susitarimo įgyvendinimu.

Šalių konferencija yra šios Konvencijos sprendimų priėmimo institucija. Ji peržiūri Konvencijos įgyvendinimą ir gali priimti rekomendacijas. Mokslo taryba skirta konsultacijoms moksliniais klausimais teikti, ji renkasi Sekretoriato prašymu, Šalių konferencijai reikalaujant. Sekretoriatas veikia kaip konvenciją koordinuojantis organas. Jis organizuoja ir aptarnauja Šalių konferencijos ir Mokslo tarybos susitikimus; skatina sudaryti Susitarimus; prižiūri mokslinių tyrimų ir gamtosaugos projektus; bendradarbiauja su vyriausybėmis ir organizacijomis partnerėmis; teikia informaciją visuomenei.

I priedas

Šiame priede siekiama apsaugoti nykstančias migruojančias rūšis. I priede pateikiamas nykstančių migruojančių rūšių sąrašas. Nykstanti rūšis – tai rūšis, kurios išnykimo pavojus yra visoje jos paplitimo teritorijoje ar didelėje jos dalyje. Migruojanti rūšis gali būti įrašyta į I priedą, jei yra patikimų įrodymų, įskaitant geriausius turimus mokslinius įrodymus, kad rūšis yra nykstanti. Migruojančią rūšį galima išbraukti iš I priedo, kai Šalių konferencija nustato, kad yra patikimų įrodymų, įskaitant geriausius turimus mokslinius įrodymus, kad rūšis nebėra nykstanti ir rūšis nepradės vėl nykti dėl to, kad išbraukus ją iš I priedo ji nebebus saugoma. Konvencijos šalys siekia: nedelsdamos pradėti saugoti I priede įrašytas rūšis; išsaugoti arba atkurti nykstančių rūšių buveines; panaikinti neigiamą veiklos poveikį ar kliūtis, kurios labai trukdo rūšių migracijai, jas pašalinti, kompensuoti, sumažinti – ir kiek įmanoma bei tikslinga – panaikinti, sumažinti ir kontroliuoti veiksnius, kurie kelia ar gali ir toliau kelti pavojų rūšims. Šalys – migruojančių rūšių paplitimo valstybės – turi uždrausti gaudyti I priede išvardytoms rūšims priklausančius gyvūnus, numatydamos tam tikras išimtis, pvz., gaudymą moksliniams tikslams, kad būtų padauginta atitinkama rūšis ir jai būtų padedama išlikti.

Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija (cms.int)

Šios išimtys turi būti tiksliai apibrėžtos turinio atžvilgiu ir apribotos erdvės bei laiko atžvilgiu, be to, toks gaudymas neturi kenkti rūšiai.

II priedas

Šiam priedui priklauso migruojančios rūšys, kurioms išsaugoti reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas. II priede išvardijamos migruojančios rūšys, kurių išsaugojimo statusas yra nepatenkinamas ir kurioms išsaugoti ir valdyti reikia tarptautinių susitarimų, t. p. rūšys, kurių išsaugojimo statusui būtų labai naudingas tarptautinis bendradarbiavimas, galimas pagal tarptautines sutartis.

Jei aplinkybės to reikalauja, migruojanti rūšis gali būti įrašyta į minėtus priedus. Susitarimai yra atskiros sutartys, priimtos siekiant įgyvendinti šios Konvencijos tikslus.

Konvencija Lietuvoje

1982 06 24 buvo priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl Migruojančiųjų laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos sudarymo. Lietuvos Respublikos Seimas Konvencijos ratifikavimo įstatymą priėmė 2001 06 13, įsigaliojo 2002 02 01. Lietuva įgyvendina tarptautinį susitarimą dėl migruojančių rūšių – Supratimo memorandumą dėl meldinės nendrinukės apsaugos (angl. Memorandum of Understanding concerning Conservation Measures for the Aquatic Warbler). 2015 sutarta įgyvendinti meldinių nendrinukių perkėlimą kaip skubią priemonę, siekiant išsaugoti sparčiai nykstančias ir atkurti išnykusias populiacijas.

1163