Waltari Mika (Mika Váltaris), tikr. vardai Mika Toimi 1908 09 19Helsinkis 1979 08 26Helsinkis, suomių rašytojas. Vienas žymiausių 20 a. Suomijos rašytojų. Nuo 1957 Suomijos akademijos narys. 1926–29 Helsinkio universitete studijavo literatūrologiją ir filosofiją. Dirbo žurnalistu, vertėju, literatūros kritiku. 1938 atsidėjo literatūrinei kūrybai. Debiutavo eilėraščiais (rinkinys Bėgimas nuo Dievo / Jumalaa paossa 1925). Sukūrė romanų apie Suomiją po 1918 pilietinio karo (Didžioji iliuzija / Suuri illuusioni 1928), apie Helsinkio gyvenimą (Nuo tėvo iki sūnaus / Isästä poikaan 3 t. 1933–35, Svetimas atėjo į namus / Vieras mies tuli taloon 1937). Svarbiausi kūriniai – istoriniai romanai Karina, Mauno duktė (Kaarina Maununtytär 1942, lietuvių kalba 2009 22010), Sinuhė egiptietis (Sinuhe Egyptiläinen 1945, lietuvių kalba 1997 32017, filmas 1954, režisierius M. Curtizas), Mikaelis Klajūnas (Mikael Karvajalka 1948, lietuvių kalba 2005), Mikaelis sultono tarnas (Mikael Hakim 1949), Mirties angelas (Johannes Angelos 1952, lietuvių kalba 1999 32020), Turmsas nemirtingasis (Turms Kuolematon 1955, lietuvių kalba 1998 22006), Karalystės paslaptis (Valtakunnan salaisuus 1959, lietuvių kalba 2008), Žmonijos priešai (Ihmiskunnan viholliset 1964, lietuvių kalba 2003), Johano jaunystė (Nuori Johannes 1981, lietuvių kalba 2010). Juose keliama paskiro žmogaus ir visos žmonijos būties, religinio pažinimo klausimai. Kūrybai būdinga vaizduojamos epochos ir jos realijų taiklus perteikimas, lėtas detalus pasakojimas, išryškinantis vaizdų prasminius akcentus, melancholija, subtilus humoras. Parašė romaną apie romaną Keturi saulėlydžiai (Neljä päivänlaskua 1949, lietuvių kalba 2003), kuriame metaforiškai perteikė savo būseną rašant Sinuhę egiptietį.
1
2271