Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis

Radvilà Našlaitlis Mikalojus Kristupas 1549 08 02Ćmielów (Ostrowieco apskr., Šventojo Kryžiaus vaivadija) 1616 02 28Nesvyžius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir kultūros veikėjas. Iš kunigaikščių Radvilų giminės Nesvyžiaus šakos. Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus, Aleksandro Liudviko Radvilos tėvas, kardinolo Jurgio Radvilos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalkos Albrechto (1558–92) ir maršalkos Stanislovo Pamaldžiojo (1559–99) Radvilų brolis. Našlaitėlio prievardį davė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Valdė Olykos (Voluinės sr.) ir Nesvyžiaus ordinacijas.

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (vario raižinys, 17 a. pirma pusė, dailininkas Lucas Kilianas, Lietuvos dailės muziejus)

1563–67 Leipcige, Strasbūre, Romoje, Paryžiuje studijavo mediciną.

1569–79 buvo didžiojo kunigaikščio dvaro (rūmų) maršalka, 1579–86 didysis maršalka, 1586–90 Trakų kaštelionas, 1590–1604 Trakų vaivada, nuo 1604 Vilniaus vaivada. Kontrreformacijos veikėjo teologo Petro Skargos paveiktas 1567 iš evangelikų reformatų tikėjimo, kurį išpažino jo tėvas ir dėdė Mikalojus Radvila Rudasis, perėjo į katalikybę ir labai padėjo kontrreformacijai.

Buvo priešiškas Liublino unijai (1569).

1573–74 su delegacija buvo nuvykęs į Prancūziją pakviesti į Abiejų Tautų Respublikos sostą Henriką Valua. 1579–81 dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stepono Batoro žygiuose į Rusiją. 1586–87 rėmė Habsburgų kandidatą į Abiejų Tautų Respublikos valdovus.

1586 jo lėšomis Nesvyžiuje pastatyta pirmoji (manoma) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės barokinė bažnyčia, tapusi jėzuitų ir Radvilų šeimos nekropoliu (čia palaidotas), jėzuitų vienuolynas ir kolegija, rezidencinė gynybinė pilis (1599).

Nesvyžiaus pilis (16–18 a.)

1576–1586 (?) Vilniuje turėjo spaustuvę, kuri tapo Vilniaus akademijos spaustuvės pagrindu. Geriausia jaunimo auklėjimo sistema M. K. Radvila Našlaitėlis pripažino jėzuitų.

1582–84 atliko piligriminę kelionę į Šventąją Žemę – po Siriją, Palestiną, Egiptą. Jos įspūdžiai lotynų kalba laiškų forma buvo paskelbti šiek tiek perdirbtame kūrinyje Kelionė į Jeruzalę (Hierosolymitana peregrinatio 1601). 1607 šis perdirbinys išverstas į lenkų kalbą ir išleistas pavadinimu Piligriminė kelionė į Šventąją Žemę (Peregrynacja abo pielgrzymowanie do Ziemi Świętej). Knyga Abiejų Tautų Respublikoje virš 200 metų buvo žinių apie Artimųjų Rytų šalis šaltinis. 1925 ir 1962 netaisytas rankraščio tekstas lenkų mokslininkų paskelbtas pavadinimu Kelionė į Šventąją Žemę, Siriją ir Egiptą (Podróż do Ziemi Świętej, Syrii i Egiptu); lietuviškai išleistas pavadinimu Kelionė į Jeruzalę (1990).

Peregrynacja abo pielgrzymowanie do Ziemi Świętej (Krokuva, 1607; Jogailos universiteto biblioteka) antraštinis lapas

Maždaug tarp 1590 ir 1600 M. K. Radvila Našlaitėlis buvo suorganizavęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko kartografavimo darbus. Jų pagrindu sudarytas ir 1613 Amsterdame išleistas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, pavadintas Radvilos Našlaitėlio žemėlapiu.

Radvilos Našlaitėlio žemėlapis

-Našlaitėlis; -Mikalojus Kristupas Radvila

2545

415

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką