Mikalojus Radvila Rudasis

Mikalojus Radvila Rudasis (raižinys, 17 a. vidurys, nežinomas dailininkas)

Radvilà Rudàsis Mikalojus 1512greičiausiai Dubingiai 1584 04 27Vilniaus dvaras (palaidotas Dubingiuose), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės ir karo veikėjas, jos suvereniteto gynėjas. Reformacijos veikėjas. LDK didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Jurgio Radvilos (1480–1541) ir Barboros Kolankos (m. 1550) sūnus. Barboros Radvilaitės brolis, Mikalojaus Radvilos Juodojo pusbrolis. Gavo gerą naminį išsilavinimą. Su žmona Kotryna (Kaliszo pakamario Ivinskio iš Tomicų dukterimi) turėjo sūnus Naugarduko vaivadą Mikalojų Radvilą (1546–89) ir Vilniaus vaivadą Kristupą Radvilą Perkūną (1547–1603). Buvo Vosyliškių (Rumšiškių vlsč.), Lydos, Semeliškių ir kitų valdų valdytojas, Mozyriaus, Ašmenos, Slanimo, Merkinės ir kitų seniūnijų seniūnas. 1544–51 LDK dvaro pataurininkis, 1546–54 dvaro medžioklis. Su pusbroliu rūpinosi Barboros Radvilaitės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto vedybomis (1547), siekė, kad ji būtų karūnuota Lenkijos karaliene (1550). Nuo tada M. Radvila Rudasis įsitvirtino valdančiajame elite, o po M. Radvilos Juodojo mirties (1565) perėmė jo eitas valstybėje aukščiausias pareigas. 1550–66 Trakų vaivada, 1553, 1556–66 ir 1578–84 LDK didysis etmonas, 1566–84 Vilniaus vaivada, 1566–79 LDK kancleris. 1557 prie Lietuvos sienos su Livonija (ties Pasvaliu) M. Radvila Rudasis sutelkė LDK kariuomenę ir privertė Livonijos ordino magistrą Wilhelmą Fürstenbergą nutraukti ryšius su Rusija; Pasvalio sutartimis (1557) buvo sudaryta ordino ir LDK karinė sutartis prieš Rusiją.

M. Radvila Rudasis tęsė LDK savarankiškumo stiprinimo politiką netgi tada, kai ji nesutapo su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto pozicija. Nors ir linkęs į kompromisus, jis niekada nesutiko, kad LDK būtų prijungta prie Lenkijos karalystės, bet suvokė, kad dėl Livonijos karo (1558–83) reikia abiejų valstybių gynybinės sąjungos. Su lenkais derėjosi dėl kiek įmanoma LDK palankesnės sutarties. Buvo LDK delegacijos Liublino Seime vienas vadovų. Nepasiekęs kompromiso skubiai grįžo į Lietuvą – vienintelis nepasirašė Liublino unijos akto (1569). Uniją vertino kaip laidotuves ir amžiams sunaikinimą laisvos ir savarankiškos valstybės, kažkada Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Per du tarpuvaldžius (bekaralmečius: 1572 mirus Žygimantui Augustui ir 1574 Henrikui Valua slapta pabėgus į tėvynę Prancūziją) M. Radvila Rudasis buvo faktiškasis LDK valdovas, siekė sumažinti Liublino unijos padarinius. Į Abiejų Tautų Respublikos sostą rėmė Habsburgų dinastijos atstovo Šv. Romos (Vokietijos) imperatoriaus Maksimiliano II sūnaus erchercogo Ernesto kandidatūrą. M. Radvilos Rudojo įtaka stiprėjo LDK valdant (1576–86) Steponui Batorui, kuris jį laikė svarbiausiu pagalbininku LDK kovose su Rusija. Livonijos kare vadovaudamas LDK kariuomenei M. Radvila Rudasis pasižymėjo kaip narsus karys ir talentingas karvedys. Viena reikšmingiausių jo pergalių prieš Rusijos kariuomenę pasiekta Ulos mūšyje (1564; 5 metams atitolinta Liublino unija). 1578–79 su Žemaitijos seniūnu Jonu Chodkevičiumi sumušė Rusijos kariuomenę Padauguvyje ir išvadavo didumą Livonijos. M. Radvila Rudasis dalyvavo 1579 išvaduojant Polocką, 1580 – Velikije Lukus, 1581 apgulant Pskovą.

Jaunystėje M. Radvila Rudasis buvo tikintis katalikas. 16 a. 6 dešimtmetyje laikėsi tikybinio dualizmo, 1564 perėjo į evangelikų reformatų tikėjimą, juos globojo. Siekė valstybės įstatymais ir Lenkijos karalių privilegijomis įtvirtinti lygias LDK evangelikų reformatų teises su Romos katalikais. Per reformaciją savo lėšomis steigė evangelikų reformatų bažnyčias, parapijas, pirmiausia savo valdose (Ašmenoje, Biržuose, Dubingiuose ir kitur); katalikų bažnyčias atiduodavo protestantams. M. Radvilos Rudojo ir dar kelių iš Radvilų giminės palaikai 21 a. 1 dešimtmetyje surasti Dubingiuose (sugriautos evangelikų reformatų bažnyčios rūsyje) ir 2009 perlaidoti įrengtame Radvilų panteone.

L: I. Lukšaitė Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: XVI a. trečias dešimtmetis–XVII a. pirmas dešimtmetis Vilnius 1999; R. Ragauskienė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584) Vilnius 2002.

2887

-Mikalojus Radvila Rudasis

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką