miko

mko (< jap.), šintoistų šventyklose tarnaujanti mergina. Atlieka įvairias ceremonijas ir apeigas. Dėvi baltą kimono su rankovėmis ir hakamą (klostytą sijoną, dažniausiai raudoną). Anksčiau turėjo būti netekėjusios. 21 a. pradžioje priimamos kaip tarnautojos arba savanorės, gali turėti šeimas. Manoma, kad miko turi bendravimo su dievais ir mirusiaisiais dovaną, t. p. gali išpranašauti ateitį.