mikotoksnai (miko… + gr. toxikon – nuodai), įvairios cheminės sudėties nuodingi metabolitai, kuriuos išskiria mikromicetai. Mikotoksinai, ypač antriniai metabolitai, gali pažeisti beveik visas organų sistemas, sukelti funkcinius, vėžinius, psichikos žmogaus ir gyvulių sveikatos sutrikimus, ligas ar žūtį. Mikotoksinai įvairiais būdais patenka į maistą ir pašarus. Augalinės kilmės maisto žaliavos ir produktų užterštumą mikromicetais lemia daugybė veiksnių: meteorologinės sąlygos, augalo augimo vietovės dirvožemis ir jo įdirbimui taikomos agrotechnikos ir agrochemijos technologijos, augalų biologiniai ypatumai, aplinkos užterštumas, taikomos derliaus nuėmimo, saugojimo, realizavimo ir maisto bei pašarų ruošimo priemonės. Pirmiausia ant augalų įsiveisia Fusarium, Penicillium, Aspergillus, Cladosporium, Alternaria, Drechslera, Acremonium, Sclerotinia, Botrytis, Mucor, Rhizomucor, Rhizopus ir kitų genčių mikromicetai. Didžioji dalis šių genčių rūšių geba sintetinti ir išskirti į aplinką įvairios cheminės sudėties nuodingąsias medžiagas: dioksinivalenolį, zearalenoną, T‑2 toksiną, aflatoksinus, citochalaziną, ochratoksiną, patuliną, peritremą, sterigmacistiną ir kitas. Nuodingų antrinių metabolitų potencialiais producentais, kaupiant ir ruošiant augalinį maistą bei pašarus, taip pat gali būti Cylindrocarpon, Penicillium genčių kai kurių rūšių mikromicetai.

2699

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką