mikroorganzmų populiãcija, tam tikroje erdvėje ir laike vienos rūšies arba padermės tarpusavyje besikryžminančių mikroorganizmų santalka. Tai elementarus evoliucinis vienetas, iš dalies izoliuotas nuo gretimų populiacijų. Žinomos įvairios mikroorganizmų populiacijų formos: amfimiksinė (individai dauginasi įprastiniu lytiniu būdu, kurio metu įvyksta dviejų gametų abipusė asimiliacija – amfimiksė), asimptotinė (populiacijos individų gausa konkrečiame substrate pasiekia maksimalų tankį), atskiroji (tos pačios rūšies viena populiacija nesimaišo su kitomis rūšies populiacijomis), tolygioji (išlieka tam tikras genotipų santykis, nesutrinka pusiausvyra tarp atrankos veiksnio ir mutacijų atsiradimo), begalinė (neribota erdvės, laiko, dydžio, kiekio atžvilgiu), tarpusavyje laisvai besikryžminančių individų, vietinė (lokali), Mendelio populiacija (genotipai pasiskirstę pagal Mendelio dėsnius), pirmapradė (artima individams, iš kurių jie atsirado), stabili (gausumo nekeičianti populiacija) ir kitos. Atskirai išskiriamos dirvos mikroorganizmų populiacijos. Tiriant ir aprašant mikroorganizmų populiacijas taikomi genetikos metodai ir terminai, atsižvelgiama į aplinkos poveikį fenotipui, mitybai, metabolizmui, dauginimuisi, nurodomi kiekvienos populiacijos komponentų būdingi bruožai, jų sąveika su negyvais ir gyvais aplinkos komponentais.
2699