miltelių metalurgija

miltẽlių metalùrgija, metalo miltelių gamyba ir perdirbimas į metalokeramiką, sukepintąsias ir kitokias kompozicines medžiagas. Metalokeramikos pusgaminiai gaminami sukepinant aukštoje temperatūroje (žemesnėje už metalo miltelių lydymosi, bet šiek tiek aukštesnėje už lydžiausių dalelių lydymosi temperatūrą) vakuume arba inertinių dujų terpėje (saugo nuo oksidacijos, užteršimo, neleidžia angliai ir kitoms reikiamoms dalims išdegti) presavimo formose supresuotą (iki 1000 MPa slėgiu) metalokeraminį mišinį; šis sudaromas iš metalų miltelių (gaminami redukavimo, elektrolizės ar kitokiu būdu), susmulkintų keramikos dalelių (metalo oksido, karbido, nitrido), plastiškųjų priedų (glikolio, polivinilo alkoholio). Naudojant karštąjį presavimą pusgaminiai formuojami ir sukepinami vienu metu. Sukepinant išlydytas metalas keraminius grūdelius sujungia į tvirtą ir plastišką masę. Metalokeraminiai gaminiai dar apdirbami terminiu, termocheminiu, termomechaniniu būdu, kad būtų ne tokie akyti, pagerėtų jų mechaninės savybės. Miltelių metalurgijos būdu pagamintų medžiagų ir gaminių sandara vienodesnė, savybės geresnės negu lietų, mažiau reikia metalo. Šiuo būdu gaminami kietlydiniai, kompozicinės ir kitos medžiagos, kurių beveik neįmanoma gauti kitais būdais, t. p. sukepinami nelydieji metalai (tantalas, volframas), gaunamos metalų ir nemetalų kompozicinės medžiagos, akytosios medžiagos iš bronzos ir grafito, geležies ir grafito (tinka guolių įdėklams, filtrams, tarpikliams).