milžinai

milžina, gigantiškos antropomorfinės mitinės būtybės. Mituose įvardijami kaip dievų protėviai (senovės graikų mitologijoje titanai) arba atskira nuo dievų grupė (senovės germanų ir skandinavų jotunai), vadinami ypatingai stipriais, klastingais, išmintingais, dievams dažniausiai būna priešiški, bet gali ir padėti. Dažni milžinų kovos su dievais ir žūties, kūrimo iš milžino kūno dalių (skandinavų mitas apie pirmykštį milžiną Imirą, kurį dievai Odinas, Vilis ir Vė nužudė, iš jo kūno sukūrė žemę, iš kaukolės – dangaus skliautą, iš smegenų – debesis, iš blakstienų – žmonių buveinę Midgardą, iš kaulų – kalnus, iš dantų – uolas, akmenis, iš kraujo – ežerus, jūras) motyvai. Milžinų įvaizdis (nepaprastas ūgis, jėga, drąsa ir kita) pateko į herojinius epus, sakmes, pasakas, padavimus, liaudies dainas (estų padavimų apie milžiną Kalevipoegą motyvai sujungti į epą; skandinavų sakmėse milžinai tapatinami su troliais, dažniausiai yra etiologinių sakmių herojai). Minimi ir lietuvių tautosakoje (padavimuose, sakmėse), sakoma, kad milžini gyvenę tais laikais, kai žmonių dar nebuvo, kad gali keisti reljefą (milžinai Neringa, Naglis); pilkapiai ir piliakalniai kartais vadinami milžinkapiais.