Mimiras

Mmiras, skandinavų mitų personažas. Gyvena Žemės paribyje, šerkšno milžinų pasaulyje. Sergsti išminties šaltinį, vadinamą Mimiro šaltiniu, kuris yra po viena pasaulio medžio – uosio Igdrasilio – šaknų. Mituose sakoma, kad dievas Odinas, norėdamas gauti iš šio šaltinio gurkšnį išminties, turėjo atiduoti Mimirui akį kaip užstatą; ji glūdi Mimiro šaltinyje. Mimiras kiekvieną rytą geria iš Mimiro šaltinio midų semdamas jį ragu Gjalarhornu, priklausančiu dievui Heimdaliui. Pasaulio pabaigos mituose minimi Mimiro sūnūs, žaisiantys artėjant ragnarokui (paskutiniam mūšiui, kuriame dievai kausis su pabaisomis ir žus, kartu žus ir visas pasaulis), tada Odinas eis tartis su Mimiro sergėtoju. Per ragnaroką slapstydamiesi giraitėje Hodmimire išgyvens du žmonės – Liva ir Leivtrasiras; iš jų kils nauja žmonių giminė. Inglingų sagoje pasakojama, kaip Mimiras prarado galvą: pralaimėję karą su vanais, asai pasiuntė jiems įkaitu dievą Honirą, o kartu su juo Mimirą – protingiausią vyrą. Pamatę, koks jis išmanus, vanai nukirto jam galvą ir nusiuntė ją asams. Odinas ją išsaugojo, visur vežiodavosi drauge ir su ja tardavosi, o ji jam pranešdavo naujienas iš visų pasaulių. Vardas Mimiras dažniausiai vartojamas skaldų keninguose (skaldų poezijoje – kelianariai įprastinių daiktavardžių pakaitalai): Odinas vadinamas Mimiro draugu, dangus – audrų Mimiru, žiemos Mimiru, kardas – mėsos Mimiru, šiuo vardu t.p. vadinami milžinai.

2032