Minamatõs konveñcija dėl gývsidabrio taršõs (angl. Minamata Convention on Mercury), tarptautinė sutartis, kurios tikslas apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo žalingo gyvsidabrio poveikio. Sudaryta remiantis Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa. 2013 01 19 Ženevoje buvo patvirtintas Konvencijos tekstas. 2013 10 10 Konvencija priimta ir pasirašyta diplomatinėje konferencijoje Kumamoto mieste (Japonija). Konvencija pavadinta Japonijos miesto Minamatos vardu (miesto gyventojai 1956 labai nukentėjo nuo stipraus apsinuodijimo gyvsidabriu). Konvencija įsigaliojo 2017 08 17 (praėjus 90 d. po to, kai ją ratifikavo 50-toji šalis).
Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio taršos logotipas
Konvenciją sudaro preambulė, 35 straipsniai ir 5 priedai. Preambulėje konstatuojama, kad gyvsidabris yra visuotinį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga, kalbama apie Minamatos ligos protrūkį, gyvsidabrio taršos poveikį saugumui ir aplinkai bei būtinybę užtikrinti tinkamą gyvsidabrio kontrolę ir jo taršos prevenciją. Šioje Konvencijos dalyje pabrėžiama finansinių, techninių, technologinių pajėgumų stiprinimo svarba ypač silpnos ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalims, siekiant sustiprinti nacionalinius gyvsidabrio valdymo pajėgumus ir skatinant tinkamą Konvencijos įgyvendinimą. Atkreipiamas dėmesys į Pasaulio sveikatos organizacijos veiklą, susijusią su žmonių apsauga nuo gyvsidabrio poveikio, pripažįstama, kad Konvencija ir kiti tarptautiniai susitarimai aplinkos ir prekybos srityje yra vienas kitą papildantys.
Konvencijos reikalavimai
Konvencija taikoma visam gyvsidabrio gyvavimo ciklui. Jos straipsniais nustatoma draudimas atidaryti naujas gyvsidabrio kasyklas ir reikalavimas palaipsniui atsisakyti jau turimų; tarptautinės prekybos gyvsidabriu ribojimai; išmetamų ir išleidžiamų teršalų kontrolės priemonės; priemonės, kuriomis draudžiama gaminti, importuoti ar eksportuoti įvairius produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio; priemonės, kuriomis vertinamas gyvsidabrio naudojimo atsisakymas ir mažinimas pagrindiniuose gamybos procesuose; priemonės, kuriomis mažinamas dantų amalgamos naudojimas; priemonės, kuriomis mažinami išmetami gyvsidabrio teršalai, susidarę dėl amatininkiškos ir mažos apimties aukso gavybos bei apdirbimo; priemonės, kuriomis užtikrinamas aplinkai saugus laikinas gyvsidabrio ir jo junginių saugojimas bei aplinkai saugus gyvsidabrio atliekų tvarkymas. Konvencijos įgyvendinimas padeda nustatyti rizikos grupes, sustiprinti medicininę priežiūrą ir užtikrinti geresnį sveikatos priežiūros specialistų mokymą nustatant ir gydant dėl gyvsidabrio poveikio atsiradusius sutrikimus.
Minamatos konvencija numatė daugybės gyvsidabrio turinčių produktų kontrolę, kurių gamyba, importas ir eksportas turėtų būti visiškai uždrausti iki 2020, išskyrus atvejus, kai šalys prašys taikyti pereinamąjį 5 m. laikotarpį. Šie produktai apima tam tikrų tipų baterijas, kompaktines fluorescencines lempas, reles, muilus ir kosmetiką, termometrus ir kraujospūdžio matavimo aparatus.
Konvencijos priedai
Konvencija turi 5 priedus, kuriuose išvardyti produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio (A priedas); gamybos procesai, kuriuose naudojamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai (B priedas); detalizuojama amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba (C priedas); pateikiamas gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių išmetimo į atmosferą sutelktosios taršos šaltinių sąrašas (D priedas); reglamentuojamos arbitražo ir taikinimo procedūros (E priedas).
Konvencija Lietuvoje
Lietuvoje Konvencija įsigaliojo 2018 04 15, po to, kai 2017 01 15 Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose įteikė Konvencijos ratifikavimo raštus.
1163