Mndaugo Lietuvà, Lietuvių žemių konfederacijos vyresniųjų kunigaikščių Dausprungo ir jo jaunesniojo brolio Mindaugo valdomos žemės, 13 a. viduryje tapusios pirmojo Lietuvos valdovo Mindaugo domenu. Mindaugo Lietuvos šiaurinė riba ėjo maždaug Nerimi, vakarinė – Nemuno vidurupiu, rytuose ribojosi su Nalšiai priklausančiomis Svierių, Alšėnų, Ašmenos, Trobų apylinkėmis, pietuose – su jotvingių ir senųjų rusų (šių – kolonizuotomis) Naugarduko ir Gardino žemėmis. Plotas beveik sutampa su pietiniu aukštaičių tarmės arealu. 13–14 a. istorijos šaltiniuose kartais Mindaugo Lietuva vadinama Lietuvos (siaurąja prasme) žeme greta kitų lietuviškų žemių – Nalšios, Deltuvos, Upytės, Neries. Veikiausiai Dausprungo sūnų Tautvilos ir Edivydo vardais dar 16 a. minimos vietovės prie Kauno ir Vilniaus, Ipatijaus metraščio žinutė apie netoli Mindaugo Lietuvos pietinės ribos buvusią Mindaugo pilį leidžia daryti prielaidą, kad Dausprungui priklausė Mindaugo Lietuvos šiaurinė, o Mindaugui – pietinė dalis.

paminklas karaliui Mindaugui Vilniuje (fragmentas, 2003; skulptorius R. Midvikis, © LATGA, 2020, architektas R. Krištapavičius, © LATGA, 2020)

paminklas karaliui Mindaugui Vilniuje (fragmentas, 2003; skulptorius R. Midvikis, © LATGA, 2020, architektas R. Krištapavičius, © LATGA, 2020)

Lietuva 13 a. pradžioje

Dausprungui mirus (iki 1238) Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas (su jo sūnumi Rukliu galbūt sietina prie Neries esanti Rukla) 1248 užgrobė Tautvilos ir Edivydo žemes. Ir Mindaugui pašalinus didesnių žemių kunigaikščius Mindaugo Lietuva išliko svarbiausia Lietuvos didžiojo kunigaikščio domeno dalimi. Nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iki Aleksandro laikų didžiųjų kunigaikščių itinerarijai (kelionių aprašymai) rodo juos dažniausiai buvojus Kauno–Vilniaus–Gardino trikampyje. Jame buvo svarbiausi 14 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniai centrai – Vilnius ir Trakai, daugiausia su valdovų ar kitų kunigaikščių vardais susijusių vietovių: Domantonys prie Alytaus, Vyteniškės prie Vilniaus, Algirdo sala (Skaisčio ežere), Kęstutiškės ir Karijotiškės prie Trakų, Vaidotai prie Vilniaus. 16 a. čia buvo didžiausi didžiojo kunigaikščio dvarai. Sritis į šiaurę nuo Neries vadinta Užneriu.

Mindaugo Lietuva tapo Lietuvos valstybės branduoliu, nes 13 a. daugelyje kitų Lietuvos teritorijų dar tebebuvo dideli miškai ir pelkės, be to, dėl klimato atšalimo ir dėl didelės drėgmės su žagre net vasarą buvo neįmanoma suarti derlingesnių Vidurio ir Šiaurės Lietuvos molynų.

683

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką