mineralinė vata
minerãlinė vatà, šilumą ir garsą izoliuojanti medžiaga. Sudaryta iš 2–20 µm skersmens 2–60 mm ilgio silikatinių plaušelių. Tankis 15–80 kg/m3. Šilumos laidumo koeficientas 0,03–0,07 W/(m·K). Nedega atvira liepsna, nepūva. Būna kieta (stipris gniuždant iki 50 kPa), minkšta ir biri (granuliuota). Gaminama iš įvairių uolienų (akmens mineralinė vata), metalurginių šlakų (šlako mineralinė vata), žvyro atsijų, plytų laužo, stiklo duženų (stiklo mineralinė vata) ir kitų mineralinių medžiagų. Susmulkinta mineralinė žaliava lydoma pramoninėse krosnyse 1300–1500 °C temperatūroje, lydalas suslėgtu garu, oru arba degimo dujomis išpurškiamas, lydalo lašai ore vėsdami virsta plonais plaušeliais ir krinta ant konvejerio juostos. Tam tikro storio mineralinės vatos sluoksnis suspaudžiamas ir susukamas į ritinį. Iš mineralinės vatos daromi įvairūs gaminiai (plokštės, lakštai, kiautai, dembliai). Mineralinės vatos gaminiai gali būti padengti aliuminio folija, stiklo audiniu.
Mineralinės vatos dirbiniais izoliuojami karšti ir šalti paviršiai, vamzdynai, statybinės konstrukcijos. Pradėta gaminti 19 a. Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje akmens mineralinė vata gaminama nuo 1958 Vilniaus silikatinių dirbinių gamykloje (dabar bendrovė Paroc).
2570
-akmens vata