Minija

Minija ties Gargždais

Mnija, upė Žemaičių aukštumoje ir Pajūrio žemumoje, Telšių rajono, Plungės rajono, Kretingos rajono, Klaipėdos rajono, Šilutės rajono, Rietavo savivaldybių teritorijoje; Nemuno atšakos – Atmatos dešinysis intakas. Ilgis 202 km, baseino plotas 2942 km².

Išteka iš Didovo ežero 3 km į rytus nuo Žarėnų. Leisdamasi vakariniu Žemaičių aukštumos šlaitu teka į vakarus, šiaurės vakarus pro Žarėnus, Medingėnus, Stalgėnus. Nuolydis 1,31 m/km. Nusileidusi į Pajūrio žemumą įtekėjus Salantui pasuka į pietus ir vingiuoja senslėniu pro Karteną, Gargždus, Priekulę. Nuolydis sumažėja iki 0,23 m/km. Žemiau Priekulės patenka į Nemuno deltos lygumą, labai mažai tepakilusią nuo Kuršių marių lygio. Įteka į Atmatą 3 km nuo jos žiočių, prieš Uostadvario švyturį, stovintį Rusnės saloje. Didžiausi intakai (daugiau kaip 20 km): Pala, Alantas, Žvelsa, Skinija, Agluona, Veiviržas, Tenenys (kairieji), Sausdravas, Babrungas, Mišupė, Salantas (dešinieji). Ties Lankupiais (18 km nuo žiočių) nuo Minijos atsišakoja Klaipėdos kanalas, žemiau Minijos kaimo – pratakas Purvalankis (kairysis, teka į Krokų Lanką) ir atšaka Upaitis (dešinioji, į Kuršių marias). Slėnio plotis Žemaičių aukštumoje 400–600 m, Pajūrio žemumoje apie 1 km, šlaitų aukštis 15–40 metrų.

Minija Minijos kaime

Nemuno deltos lygumoje slėnis labai negilus ir žemiau Priekulės visai išnyksta. Vaga aukštupyje ir žemupyje labai vingiuota, daug senvagių, žemupyje vietomis ištiesinta. Upėje daug akmenuotų rėvų ir didelių riedulių. Jų ypač gausu Stalgėnų–Nausodžio ruože ir ties Dyburiais.

Krantai 1–3 m, atodangose 10–15 m aukščio. Žemupyje, nuo Lankupių iki žiočių, krantai tik 0,5–1 metras. Vagos plotis iki santakos su Salantu 5–35 m, nuo jos iki Lankupių 20–45 m, žemiau – 50–65 metrai. Gylis sėkliuose 0,5–1 m, kitur 2–3 m, žemiau Lankupių – iki 4 metrų. Vidutinis nuolydis 0,78 m/km. Srovės greitis 0,1–0,3 m/s. Žemiau Gargždų Minijos tėkmė labai lėta.

Minija ties Kartena

Baseine iškrinta daugiau kritulių negu kitų Lietuvos upių baseinuose. Minija ir jos intakai turi geras sąlygas vandeniui nutekėti (dideli nuolydžiai, mažai vandeniui laidūs gruntai). Minijai būdingi dažni atlydžiai žiemą, nepastovi sniego danga. Kas antri metai poplūdžiai ankstesni už potvynius, o maksimalus debitas vidutiniškai 2 kartus didesnis už potvynio; didžiausias poplūdžio debitas (223 m³/s) užregistruotas 1977 Kartenoje. Minimalus žiemos nuotėkis 2,5 karto didesnis už vasaros. Pavasario potvynio metu nuteka apie 30 % metų nuotėkio, vasarą apie 10 %, rudenį ir žiemą apie 60 %. Debitas Kartenoje (91 km nuo žiočių) vidutinis 15,9 m³/s, maksimalus 287 m³/s (1994); Lankupiuose (18 km nuo žiočių) vidutinis 30,5 m³/s, maksimalus 344 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse 38,2 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus apmplitudė: Kartenoje vidutinė 3,6 m, didžiausia 4,8 m, Lankupiuose vidutinė 2,9 m, didžiausia 3,5 metro.

Kartenoje, Priekulėje ir Lankupiuose prie Minijos veikia vandens matavimo stotys. Žemupyje prie Minijos įrengti polderiai. Nuo žiočių iki Lankupių, kur prasideda Klaipėdos kanalas, Minija tinkama laivybai.

Prie Minijos stūkso Paplienijos piliakalnis, Stalgėnų, Lekemės piliakalnis, Kartenos piliakalnis, Antakalnio, Gerduvėnų ir Dovilų piliakalniai.

Minija teka per 2 regioninius parkus (Salantų regioninis parkas ir Nemuno deltos regioninis parkas), 2 kraštovaizdžio draustinius (Minijos ir Minijos senslėnio draustinis) ir pro ichtiologinį draustinį (Minijos draustinis).

1039