Mnsko kunigaikštỹstė, 11–13 a. senovės Rusios, 13–14 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalinė kunigaikštystė Biarezinos, Drucės, Svisločiaus baseinuose (dabar Baltarusijos, daugiausia Minsko srities, teritorija). Svarbiausi miestai: Borisovas (Barysovas), Druckas, Logožskas (Lahoiskas), Minskas, Zaslavlis (Iziaslavlis).
Ankstyvoji Minsko kunigaikštystės istorija iš dalies grindžiama legendomis paremtais istoriniais šaltiniais ir atkuriama apytiksliai. Manoma, kunigaikštystė susikūrė 11 a. pabaigoje kaip Polocko kunigaikštystės dalinė kunigaikštystė. Nuo 12 a. – savarankiška, pirmuoju kunigaikščiu laikomas Glebas (valdė 1104–19). 1119 kunigaikštystę trumpam buvo pajungę Kijevo kunigaikščiai.
Valdant Glebo sūnui Rostislavui 1129 kunigaikštystę vėl buvo užėmę Kijevo kunigaikščiai. 12 a. dešimtmetyje Minsko kunigaikštystė atgavo savarankiškumą, vėliau su Polocko ir Drucko kunigaikščiais varžėsi dėl hegemonijos Polocko žemėje. Manoma, kunigaikštystei priklausė dabar suslavėjusios rytinės lietuvių teritorijos netoli Minsko. Pasak legendomis paremtų istorinių šaltinių, 1162 ar 1164 kunigaikštis Volodaris padedamas lietuvių sumušė Polocko kunigaikščio kariuomenę, 1167 užėmė Polocką.
Nuo 12 a. pabaigos–13 a. pradžios stiprėjo Lietuvių žemių konfederacijos, nuo 13 a. vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įtaka kunigaikštystei. Manoma, 1249 Minsko kunigaikštystės ir Lietuvos kariuomenės prie Minsko sumušė įsiveržusius mongolus‑totorius, o Minsko kunigaikštystė į 13 a. pabaigą tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vasale, tokia padėtis išliko iki 14 a. 3 dešimtmečio. 1326 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pasiuntinybės į Naugardą narys buvo ir Minsko kunigaikštis Vasilius, iš to sprendžiama, kad Minsko kunigaikštystė buvo labiau integruota į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Vėliau Minsko kunigaikščius pakeitė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo kunigaikščio vietininkai, 1565 įkurta Minsko vaivadija.
L: Ė. Zagorul'skij Vozniknovenie Minska Minsk 1982.