miško ligos

mško lgos, miško medžių ir krūmų ligos. Būna infekcinės (sukelia grybai, bakterijos, virusai ir mikoplazmos) ir neinfekcinės (sukelia nepalankios dirvožemio ir meteorologinės sąlygos, žmogaus ūkinė veikla). Ligos pažeidžia augalų šaknis, stiebus, šakas, lapus arba spyglius, sėklas, vaisius ir sėjinukus. Žalingiausios ir labiausiai paplitusios yra grybinės ligos. Vyresnio amžiaus medynus dažniausiai pažeidžia kempininių grybų sukeliami gyvosios medienos puviniai, jų šaknis – šaknų puviniai. Spygliuočių šaknų centrinį puvinį dažniausiai sukelia šakninė pintainė (Heterobasidion annosum). Pušų šaknų puvinys pereina į kamblius, eglių – į stiebus (kartais net iki 10–12 m aukščio), supūdo labai vertingą medieną. Dažniausias lapuočių ir spygliuočių šaknų (ir kamblių) periferinio puvinio sukėlėjas – paprastasis kelmutis (Armillariella mellea).

šaknų puvinio sukėlėjas paprastasis kelmutis

šakninė pintainė ant eglės stiebo

Iš stiebų ligų plačiai paplitę didelę žalą medynams padaro centriniai, mišrūs ir periferiniai puviniai, kuriuos sukelia kempinės (Phellinus). Puvinių pažeistuose medynuose labai pagausėja vėtralaužų. Iš šakų ligų, ypač kenkiančių jauniems medžiams (jie džiūsta, vysta, iškrypsta jų šakos ir ūgliai), viena būdingiausių yra aukšliagrybio Ophiostoma ulmi sukeliamas guobinių maras, nuo kurio masiškai džiūsta guobos, skirpstai, vinkšnos. Iš lapų ir spyglių ligų labiausiai paplitę miltligės, dėmėtligės, juoduliai ir vytuliai (nuo jų labiausiai nukenčia sėjinukai), iš vaisių ir sėklų ligų – paviršinė ir vidinė grybinė arba bakterinė infekcija (sukelia puvimą ir pelėjimą). Iš sėjinukų ligų pavojingiausias yra infekcinis daigynų išgulimas, kurį sukelia Alternaria, Fusarium, Pythium ir Rhizoctonia genčių mikroskopiniai grybai. Dėl jo pūva šaknys, vysta antžeminė sėjinukų dalis. Ypač pažeidžiami nesumedėję daigeliai. Spygliuočių (ypač pušų) sėjinukams daug žalos padaro spygliakritė. Sėklų, vaisių, lapų ligos dažniausiai būna sezoninės (trunka metus ar trumpiau), stiebų, šaknų – lėtinės (gali trukti kelerius, keliolika metų ar ilgiau). Sezoninės ligos dažniausiai mažina medžių ir krūmų derlingumą, juos silpnina; nuo lėtinių ligų nudžiūsta ne tik šakos, bet kartais ir patys augalai.

Miško ligas platina vėjas, krituliai, vabzdžiai, paukščiai, žvėrys, žmonės.

Apsaugos priemonės ir būdai: tinkamai paruošiamos ir laikomos sėklos, į nuolatinę vietą sodinami tik sveiki augalai, gera sanitarinė miško būklė ir tinkama priežiūra.

rūdys

1753

-ligos; -miškų ligos; -medžių ligos; -krūmų ligos