mško meliorãcija, priemonių kompleksas, kuriomis melioruojamuose miško plotuose saugoma ir gerinama rūšių biol. įvairovė, ekosistemų tvarumas, dirvožemio produktyvumas ir medynų našumas. Miške dažniausiai atliekama aplinkosauginė, kultūrtechninė ir hidrotechninė melioracija.

Aplinkosauginė melioracija

Aplinkosauginė miško melioracija (želdinamoji melioracija) – medžių ir krūmų želdinimas (mažina dirvožemio, šlaitų ir krantų eroziją, nuo žalingų gamtinių ir antropogeninių veiksnių saugo vandenis, laukus, kelius, gyvenvietes, statinius, gamtos ir kultūrines vertybes).

Kultūrtechninė melioracija

Kultūrtechninė miško melioracija – kelių, takų, tiltų, laiptų, tvenkinių, poilsiaviečių, automobilių ir apžvalgos aikštelių (regyklų), informacinių stendų įrengimas, geresnių poilsiavimo, gydymosi, gamtos ir kultūrinių vertybių pažinimo sąlygų kūrimas.

Hidrotechninė melioracija

Hidrotechninė miško melioracija – hidrotechninių priemonių naudojimas miško dirvožemio drėgmės režimui reguliuoti. Skirstoma į sausinamąją ir drėkinamąją. Sausinant miškus dažniausiai kasama grioviai, vagos, latakai. Požeminiu drenažu sausinami tik miško medelynai, tarpumiškės. Nusausintuose miškuose dažniausiai didėja medienos prieaugis, gerėja miškininkavimo sąlygos, jų rekreacinė kokybė.

Nuo 20 a. pabaigos miškai Lietuvoje beveik nebesausinami, nes nusausinus sutrinka natūralių ekosistemų hidrologinis režimas, kinta dirvožemiai, augalijos ir gyvūnijos rūšinė sudėtis. Drėkinamoji miško melioracija (miško medžių ir krūmų pasėlių, sėjinukų, rečiau sodinukų laistymas) plačiau taikoma miško daigynuose ir medelynuose.

2126

-melioracija

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką