mško paklõtė, mško pùvenos, organinių medžiagų sluoksnis miško dirvožemio paviršiuje, susidaręs iš yrančių miško nuokritų (spyglių, lapų, šakelių, žievės), negyvų žolių, samanų ir kerpių liekanų.
mėlynšilio paklotė
Paklotės storis nuo kelių iki 40–60 cm, masė nuo kelių iki 100 t/ha ir daugiau; priklauso nuo dirvožemių derlingumo, įmirkimo, medynų rūšinės sudėties, amžiaus, skalsumo. Miško paklotėje koncentruojasi miško augalų maisto medžiagos, ji saugo dirvožemį nuo erozijos ir supuolimo, reguliuoja drėgmės ir temperatūros režimą. Nugrėbus miško paklotę gali mažėti medynų bonitetas, degraduoti dirvožemis. Miško paklotės skiriasi frakcine, chemine sudėtimi, suirimu, storiu, mase, mikrofloros įvairove ir kitais požymiais. Jų vandenilio jonų rodiklis pH būna neutralus, rūgštus ir vidutinio rūgštumo. Šių tipų miško paklotė dar skirstomos į smulkesnius taksonominius vienetus (lapuočių, žolių, sausą, drėgną miško paklotę). Pagal tarptautinę P. Müllerio klasifikaciją miško paklotė skirstoma į švelniąją, grubiąją ir tarpinio tipo.
kerpšilio paklotė
šilagirio paklotė
1336
-paklotė