mško sėklininkỹstė, miškininkystės šaka – miško medžių ir krūmų vertingų sėklų auginimas ir ruoša miškams įveisti. Miško sėklininkystė apima sumedėjusių augalų derėjimo biologiją ir ekologiją, sėklinės bazės kūrimą, sėklų rinkimą, apdorojimą, laikymą, kokybės tyrimą ir gerinimą, sėklų ruošimą sėjai. Pirmoji Europoje miško sėklų tyrimo stotis įkurta 1869 Vokietijoje. Lietuvoje miško sėklininkystės raida skirstoma į 3 laikotarpius: primityvųjį (iki 20 a. pradžios), natūralųjį (20 a. pirmoji pusė) ir selekcinį (nuo 20 a. vidurio). Miško sėklininkystės problemas sprendžia Lietuvos miškų institutas, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, Miško genetinių išteklių ir sėklininkystės ekspertų komisija (įkurta 1993). Miško sėklininkystė remiasi genetika ir selekcija, atsižvelgia į miško sėklinį rajonavimą ir tikslinę miškų paskirtį. Sėklų ruoša rūpinasi miškų urėdijos, kai kurios jų turi dideles sėklines plantacijas ir sėklų apdorojimo cechus, kankorėžių aižyklas. Sėklų atsargoms laikyti įrengiamos stacionarios saugyklos su reguliuojama temperatūra (Dubravos miškų urėdija).

2804

-sėklininkystė

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką