mško žéldinimas, miško želdinių veisimas sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis. Daugiausia želdinama kirtavietėse, kuriose neatželia norimos rūšinės sudėties ir tankumo žėliniai, t. p. dykynėse, buvusiose žemės ūkio paskirties žemėse. Miško želdinimo darbai: želdavietės ir dirvos ruošimas, sodinimas arba sėjimas, želdinių atsodinimas, priežiūra ir apsauga. Ruošiant želdavietę sutvarkomos kirtimo atliekos, nuleidžiamas paviršinis vanduo, pašalinama nepageidautini medžiai ir krūmai, jų atžalos ir ataugos, naikinami želdiniams kenkiančių vabzdžių ir grybinių ligų židiniai, ūkiniuose miškuose numatomi 3–4 m pločio technologiniai koridoriai, gaisrinės saugos linijos ir barjerai.
miško sodinimas
Lietuvoje
Lietuvos miškas sodinamas, rečiau sėjamas dažniausiai pavasarį iki sodmenų pumpurų sprogimo pradžios. Rudenį spygliuočiai sodinami, kai visiškai susiformuoja pumpurai ir sumedėja stiebai, lapuočiai – kai lapai pradeda kristi. Sodmenys želdavietėje sodinami eilėmis, dažniausiai tolygiais atstumais, rekreacinės paskirties teritorijose – grupėmis arba padrikai. 1 ha sodinama pušų daugiau kaip 5000, eglių, ąžuolų, liepų, juodalksnių daugiau kaip 3000, uosių ir klevų daugiau kaip 4000, maumedžių daugiau kaip 2000, drebulių daugiau kaip 1500 sodmenų. Dažniausiai sodinami miško medelynų daigynuose išauginti sodmenys: pušų 1–2 m., eglių 3–4 m., ąžuolų 3 m., beržų, juodalksnių ir maumedžių 2 m. sėjinukai, o liepų, klevų ir uosių 2–3 m. sėjinukai arba sodinukai. Veisiami grynieji (vienos rūšies) ir mišrieji (dviejų ir daugiau rūšių) želdiniai. Spygliuočių sėklos sėjamos pavasarį, lapuočių – pavasarį ir rudenį. Pušų, eglių, maumedžių sėklos sėjamos 1–2 cm, ąžuolų 5–7 cm gyliu. Sėjama eilėmis, atkarpomis, lizdais ir grupėmis. 1 ha išsėjama 1–1,5 kg pušų ir eglių sėklų, 30–35 kg ąžuolų gilių. Kartais miškas sodinamas arba sėjamas po šviesomėgių arba išretėjusių medynų lajomis. Miško želdiniai prižiūrimi ir saugomi nuo erozijos, nepageidautinos augalijos stelbimo, vabzdžių, grybinių ligų, pelinių graužikų ir žvėrių pažeidimo ir sunaikinimo. Taikomos mechaninės, biologinės ir cheminės miško želdinių priežiūros ir apsaugos priemonės (tvoros, gaubtai, herbicidai, repelentai). Žuvusių želdinių vietose po metų vėl želdinama (atsodinama). Vėliau želdiniai formuojami ugdomaisiais kirtimais.
Lietuvoje mišką želdinti pradėta 18 a. pabaigoje, planingai – po I pasaulinio karo, atkūrus valstybingumą. Prieš II pasaulinį karą kasmet buvo želdinama po 8000–9000 hektarų. Daugiausia buvo želdinama 20 a. 6 dešimtmetyje, kasmet vidutiniškai po 19 000 hektarų. 21 a. pradžioje kasmet buvo želdinama po 10 000–12 000 hektarų. Daugiausia sodinama eglių (apie 60 %), pušų (apie 20 %) ir mišrių želdinių (apie 80 %). Žemės ūkio naudotose žemėse kasmet želdinama po 1000–2000 hektarų.
2126
-želdinimas