mško želdýnai, miško žemės sklypai, kuriuose sodinant ar sėjant įveisti miško želdiniai (medžiai ir krūmai). Skirstomi į ištisinius (apželdinamas visas sklypas) ir dalinius (apželdinama tik jo dalis, kita dalis apžėlusi savaime). Pagal užimamą plotą miško želdynai skirstomi į miško masyvus (daugiau kaip 5 ha), giraites, gojus, miškelius (0,5–5 ha), medžių grupes (mažiau kaip 0,5 ha) ir pavienius medžius.
Europoje miško želdynai pradėti veisti nuo 12 a., Lietuvoje – 18 a. pabaigoje. Iki 1914 įveista apie 42 000 ha miško želdynų. Iš šio laikotarpio Degsnės (Prienų rj.) ir Vidgirio (Alytaus rj.) miškuose yra išlikusių maumedžių, Norkaičių miške – ąžuolų, Pagėgių miške – uosių (abu Šilutės rj.), Kuršių nerijos kopose – kalninių pušų. 1919–40 kasmet buvo apželdinama vidutiniškai po 2,8 tūkst. ha (1938–39 – po 9000 ha). Vyravo gryni pušų (53 %) ir eglių (43 %) želdynai. Lapuočių želdynų įveista 3 %, mišrių medžių – 1 %. Pokario metais iš viso įveista daugiau kaip 700 000 ha miško želdynų. Daugiausia buvo želdinama 20 a. 6 dešimtmetyje, kasmet vidutiniškai po 19 000 ha. Pradėtos želdinti netinkamos žemės ūkiui žemės. Mišrių želdynų daugiausia (64 %) įveista 1966–75. Nuo 1975 pradėta želdinti rūšiniais, itin kokybiškais sodmenimis. Nuo 1995 daugiau sodinama ąžuolų ir mišrių miško želdynų (kasmet apie 10 000 ha).
pušų želdynas
2126
-miško želdynas; -želdynas; -želdynai