miškótyra Lietuvojè, apimanti visas miškų pažinimo mokslo šakas, pradėjo klostytis 19 a. pabaigoje ir buvo vadinama miškininkyste. Susiformavus atskiroms miškininkystės šakoms: bendrajai miškininkystei (tyrinėja miško komponentus, jų prigimtį ir santykius su aplinka – miško ekologija), taksacijai, miškotvarkai, želdinimo, medynų formavimo ir apsaugos disciplinoms, miškų pažinimo mokslas 20 a. pabaigoje pavadintas miškotyra.
20 a. pradžioje miškotyros raidai svarbūs P. Matulionio darbai. Jis aprašė miškų augalus, dirvožemius, sudarė tipologinę miškų klasifikaciją, medžių tūrių lenteles, miško taksas, medynų augimo ir našumo lenteles. Miškotyra daugiausia plėtota Lietuvos žemės ūkio akademijos (1996–2011 Lietuvos žemės ūkio universitetas, nuo 2011–18 Aleksandro Stulginskio universitetas, nuo 2019 Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) Miškų fakultete (įkurtas 1924), vėliau – Miškų institute (įkurtas 1950).
20 a. antroje pusėje ištirta medžių tarpusavio sąveika, rūšių kaita, Saulės energijos panaudojimas medynuose, sukurta universali medžių klasifikacija (L. Kairiūkštis), miško augaviečių klasifikacija (M. Vaičys, su kitais), ištirta miško įtaka dirvodarai, atmosferos užterštumo poveikis medžiams (M. Vaičys), miško įtaka dirvožemio ir atmosferos drėgmės režimui, vandens nuotėkiui susidaryti (J. Ruseckas), miško medžių populiacinė struktūra (V. S. Ramanauskas), morfogenezė (R. Ozolinčius), miško tipai ir augalijos rajonavimas (S. Karazija), miško augalijos ir gyvūnijos tarpusavio priklausomybė (V. Padaiga, O. Belova).
Parengta rekomendacijų ir siūlymų dėl medynų formavimo ir neplyno kirtimo (L. Kairiūkštis, A. Juodvalkis), miškų veisimo, selekcijos ir sėklininkystės (M. Daujotas, V. S. Ramanauskas, J. Danusevičius), racionalaus miško dirvožemių naudojimo, tręšimo, kirtimų technologijos ir technikos (M. Vaičys, R. A. Šleinys, Z. Šakūnas, V. S. Ramanauskas), pelkinės miškininkystės ir miškų saugojimo (T. Kapustinskaitė, J. Ruseckas), medynų taksavimo, inventorizavimo ir ekonominio vertinimo (J. Butėnas, M. Jankauskas, V. Antanaitis, J. P. Kenstavičius, A. Kuliešis, S. Mizaras), miško apsaugos nuo ligų ir kenkėjų (A. Vasiliauskas, V. J. Valenta, A. F. Žiogas), miško medžioklės ūkio ir šalutinių miško produktų bei rekreacinio panaudojimo (V. Padaiga, D. Budriūnienė, E. Riepšas). Miškotyra praplėsta medžių streso fiziologijos (L. Skuodienė), dendrofloros (J. Rauktys, V. S. Ramanauskas, M. Navasaitis) ir dendroklimatochronologinių ritmų tyrimais (T. Bitvinskas, L. Kairiūkštis, J. Venclovienė, V. Stravinskienė).
Išleista knygų: P. Matulionio Žolynas (1906), Kiek girioje medžių kirstina (1924), Miško atvėjinė arba sėklinė medžiapjūtė (1925), J. Raukčio Dendrologija (1938), M. Jankausko Miško taksacija (1951), Maumedžiai Lietuvos TSR miškuose ir parkuose (1954), A. Minkevičiaus Grybinės medžių ir krūmų ligos (1950), Savaime augantieji, auginami bei augintini Tarybų Lietuvoje spygliuočiai medžiai ir krūmai (1954), M. Daujoto Lietuvos pajūrio smėlynų apželdinimas (1958), L. Kairiūkščio Eglių ir lapuočių jaunuolynų formavimas (1959), Labai produktyvių eglių ir lapuočių medynų formavimo moksliniai pagrindai (1969, abi rusų kalba), Mišrių medynų formavimas ir kirtimai (1973), L. Kairiūkščio (su kitais) Lietuvos TSR miškai (1962), Lietuvos TSR miškų ūkis (1968), M. Vaičio Pietų Pabaltijo miškų dirvožemių genezė ir savybės (1975, rusų kalba), Miškininkystė (1979) ir M. Vaičio (su kitais) Miško dirvožemių žinynas (1979),
L. Kairiūkščio, A. Juodvalkio knygos Etaloniniai medynai ir jų formavimas (1985) viršelis
L. Kairiūkščio ir A. Juodvalkio Etaloniniai medynai ir jų formavimas (1985), V. Ramanausko (su kitais) Dendrologija (1963 21973), M. Lukino Lietuvos ąžuolynai ir jų atkūrimas (1967, rusų kalba), J. Repšio, V. Antanaičio Miško taksacija (1970), T. Kapustinskaitės Juodalksnynai (1983), S. Karazijos Lietuvos miškų tipai (1988), V. Antanaičio, R. Deltuvo Miškotvarka (1988), J. Danusevičiaus Pušies selekcija (2000), J. Danusevičiaus (su kitais) Miško želdinimas (1991), A. Kuliešio Lietuvos nacionalinė miškų inventorizacija 1998–2002. Atrankos schema, metodai, rezultatai (2003), J. Grigaliūno Lietuvos pušynų prieaugių dinamika ir jos vertinimas (1994), V. Padaigos Medžioklės ūkio biologiniai pagrindai (1996), R. Ozolinčiaus Spygliuočiai: morfogenezė ir monitoringas (1996), M. Navasaičio (su kitais) Lietuvos dendroflora (2003), Miško augaviečių tipai (sudarytojas M. Vaičys, 2006).
684