mišk grùpės, miško žemės plotai, skirti vienai (vyraujančiai) arba kelioms miško funkcijoms atlikti. Vakarų Europoje miškų grupės neišskiriamos, bet kartografuojamos ir žemėlapiuose skirtingomis spalvomis ir sutartiniais ženklais vaizduojamos vyraujančios miško funkcijos. Lietuvoje miškų skirstymo į grupes tvarką nustato ir miškus grupėms priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. 2001 išskirtos keturios (I–IV) miškų grupės. I grupė – rezervatiniai miškai (valstybinių rezervatų, parkų ir biosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų ir rezervatų apyrubių miškai). II grupė – specialiosios paskirties miškai. Skirstomi į du pogrupius: A – ekosistemų apsaugos (kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių zoologinių draustinių ir šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų, priešeroziniai ir kiti miškai.) ir B – rekreacinius (miško parkai, miestų, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai). III grupė – apsauginiai miškai (geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai). IV grupė – ūkiniai miškai (visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškų grupėms, tarp jų valstybinių parkų ūkinių zonų miškai).
1939