Miùncheno istòrija
Miestas atsirado plečiantis gyvenvietei prie 750 įsteigto benediktinų vienuolyno. Bavarijos kunigaikštis Henrikas III Liūtas 1158 suteikė vienuoliams teisę į prekyvietę, ji greitai buvo įtvirtinta, 1175 gavo miesto teises. 1255 Miunchenas tapo naujų Bavarijos valdovų kunigaikščių Vitelsbachų (valdė iki 1918) rezidencija. 1327 miestas sudegė, Šv. Romos imperatoriaus Liudviko IV Bavaro buvo atstatytas. Nuo 1506 visos Bavarijos sostinė. 16 a. kontrreformacijos centras. Per Trisdešimties metų karą (1618–48) labai nukentėjo: 1632 užimtas Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo kariuomenės, 1634–35 nuo maro išmirė trečdalis Miuncheno gyventojų. Miestas sparčiausiai plėtėsi 19 amžiuje: 1839 iki Miuncheno nutiestas geležinkelis, 1876 mieste atsirado tramvajai, 1882 – elektros apšvietimas; 1854 jame gyveno 100 000, 1900 – 500 000 žmonių.
Čia gyveno ir dirbo daug žymių išradėjų, mokslo ir meno asmenybių (G. Ohmas, R. Dieselis, W. C. Röntgenas, R. Wagneris, R. Straussas ir kiti).
Po I pasaulinio karo mieste stiprėjo Nacionalsocialistų partijos, kuriai greitai pradėjo vadovauti A. Hitleris, veikla. Miunchene 1923 naciai surengė savo pirmąją plačiai nuskambėjusią politinę akciją – vadinamąjį Alaus pučą, vėliau naciai vadino Miuncheną savo judėjimo sostine, čia būta daug nacionalsocialistų partijai priklausančių pastatų.
Per II pasaulinį karą labai subombarduotas, sugriauta apie 40 % pastatų. Po karo atstatytas, daugelis pastatų kruopščiai restauruota. 1972 čia vyko XX vasaros olimpinės žaidynės. 21 a. pradžioje Miunchenas išlieka vienu svarbiausių Vokietijos ūkio, kultūros, politikos centrų.
2271
-Miunchenas