miuzikhòlas (angl. music‑hall – muzikos, koncertų salė), pramoginis teatras. Vaidinimų programą sudaro pramoginė muzika, šokiai, cirko ir smulkiųjų teatro žanrų numeriai; dažnai statoma reviu, siužetiniai vaidinimai. Atsirado 18–19 a. Didžiojoje Britanijoje – baruose, smuklėse, viešbučiuose už papildomą mokestį pradėta rodyti pramoginė programa (ją sudarė atskiri numeriai, trumpos pjesės, dainos, šokiai). Ch. Mortonas (1819–1904), Didžiojoje Britanijoje laikomas miuzikholo tėvu, 1852 Londone pastatė vieną pirmųjų specialiųjų miuzikholo pastatų Canterbury Music Hall (veikė iki 1942). 19 a. pabaigoje miuzikholas išpopuliarėjo Prancūzijoje, 20 a. pradžioje paplito ir kitose Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žymesni miuzikholai: Alhambra (veikė 1854–1936), Holborn Empire (veikė 1857–1941, iki 1906 Weston’s Music Hall), Metropolitan (veikė 1862–1964), Empire (veikė 1884–1927), Coliseum (veikė 1904–45; visi Londone), Olympia, Casino de Paris, Moulin Rouge (visi veikia nuo 1889; visi Paryžiuje), Radio City Music Hall (veikia nuo 1932 Niujorke). Miuzikholo bruožų turi varjetė, vodevilis.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką