mizidės

mizdės (Mysidaceae), skeltakójai, aukštesniųjų vėžiagyvių būrys. Daugiau kaip 600 rūšių. Mizidės paplitusios visuose vandenynuose ir jūrose, retesnės gėluosiuose vandenyse. Aptinkamos iki 700 m gylio. Kūnas 0,5–2,5 cm ilgio, gilumose gyvenančių rūšių – iki 37 cm. Panašios į krevetes. Krūtinės segmentai suaugę su galva į galvakrūtinę, apaugusią šarvu. Krūtinės kojos skeltos, su žiaunomis, pirmoji pora virtusi žandikojais. Pilvelis kartais be kojų arba jos labai mažos, uodegos kojos gerai išsivysčiusios. Akys didelės, be stiebelių. Mizidės yra planktoniniai organizmai. Minta filtruodamos iš vandens suirusias augalų ir gyvūnų liekanas. Dieną gyvena prie dugno, naktį migruoja į vandens paviršių. Apvaisintus kiaušinius patelės nešiojasi peryklinėse kamerose. Vystymasis tiesioginis. Mizidėmis minta dauguma žuvų. Lietuvoje 5 rūšys. Dusios, Lūšių, Šakarvų, Zaraso ežeruose gyvena nuo ledynmečio užsilikusi reliktinė mizidė (Mysis relicta). Pavasarį ir vasarą Baltijoje palei Lietuvos pakrantę dažna mizidė Mysis oculata. 1960–61 Kauno mariose aklimatizuotos 3 mizidės rūšys: ežerinė mizidė (Paramysis lacustris) – nuo 21 a. pradžios invazinis vėžiagyvis Lietuvoje, Benedeno limnomizidė (Limnomysis benedeni) ir raudonoji mizidė (Hemimysis anomala).

reliktinė mizidė

-paramizidė; -limnomizidė