mizogamija

mizogãmija (gr. miseō – neapkenčiu + gamo – vedybos), liguistas bjaurėjimasis vedybomis. Viduriniais amžiais Italijoje, Anglijoje ir vokiškai kalbančiose šalyse Bažnyčios atstovai diskutavo apie santuokos institutą, skirtingos nuomonės lėmė mizogamijos susiformavimą. Vokiečių humanistas A. von Eybas 1472 kėlė klausimą, ar vyrams verta vesti moteris. 14 amžiaus pabaigoje–15 amžiaus pradžioje prancūzų rašytoja Christine’a de Pisan smerkė mizogamiją ir mizoginiją. Erazmas Roterdamietis 1523 aprašė merginų mizogamiją ir pasirinkimą stoti į vienuolyną. Diskusijos apie mizogamiją dažnai apima klausimą, kodėl moterų svetimavimas smerkiamas labiau nei vyrų. Mizogamija kartais kaltinami Romos katalikų dvasininkai.