Modena (Mòdena), miestas Italijos šiaurinėje dalyje, Emilijos‑Romanijos srityje, į šiaurės vakarus nuo Bolonijos; provincijos centras.
185 600 gyventojų (2022). Modena įsikūrusi Toskanos‑Emilijos Apeninų kalnų šiaurės rytinėje papėdėje, Po lygumoje, tarp Secchijos ir Panaro upių (Po intakai). Per Modeną eina Milano–Bari geležinkelis ir automobilių magistralė.
Sportinių automobilių (Ferrari, Bugati, De Tomaso, Lamborghini, Pagani, Maserati), traktorių, lėktuvų, geležinkelio riedmenų, pramonės mašinų gamyba, juodoji metalurgija, metalo apdirbimo, chemijos, tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės, maisto pramonė. Modenos apylinkėse – intensyvioji žemdirbystė ir galvijininkystė. Turizmas.
Nacionalinė literatūros ir meno akademija. Universitetas (įkurtas 1175), karo akademija. Este biblioteka (viena žymiausių Italijoje), L. Poletti meno biblioteka. Este galerija (14–18 a. kūriniai; yra Tintoretto, P. Veronese’s, Correggio, D. Velázquezo ir kitų dailininkų kūrinių), vidurinių amžių ir moderniojo meno, Katedros, Risordžimento, Katedros ir Este didikų lapidarijų, archeologijos ir etnologijos, astronomijos ir geofizikos, mineralogijos ir geologijos, zoologijos ir paleontologijos, automobilių istorijos, Modenos provincijos meno ir kiti muziejai ir galerijos. Operos teatras. Geofizikos observatorija, planetariumas. Botanikos sodas.
2271
Architektūra
Šv. Geminiano katedra Modenoje (1099–1184)
Šv. Geminiano akmeninė katedra – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1997). Pastatyta 1099–1184 pagal architekto Lanfranco, skulptoriaus Wiligelmo projektą. 12–14 a. Campionesi meistrai restauravo fasadą: įrengė rozetę, 2 šoninius fasado portalus, pietinėje pusėje Porta Regia, šiaurinėje pusėje gotikinę Torre della Ghirlandina varpinę. Katedros pietinėje pusėje – Didžioji aikštė (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1997) su 2 vartais (Porta dei Principi, 12 a., Porta Regia, 1231), šiaurinėje pusėje – Porta della Pescheria. Barokiniai Kunigaikščių rūmai (1634, dabar Modenos karo akademija, Karo muziejus, biblioteka). Rotušė (11 a.) su laikrodžio bokštu (15 a. pabaiga), kuris sujungtas su Torre Civica (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1997). Kiti žymesni sakraliniai statiniai: gotikinė Šv. Pranciškaus (1244), Šv. Augustino (14 a., 1663 remontuota; išliko 14 a. freskų fragmentų, 17 a. kesoninės stiuko lubos), renesansinė Šv. Petro (1476; išliko 15 a. vargonai) su varpine (1629), Šv. Jono Krikštytojo (16 a., 18 a. rekonstruota), Šv. Jurgio (1647), Pomposos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1716–50), žinoma kaip Aedes Muratoriana. Botanikos sodas (1758, nuo 1772 universiteto dalis). Muziejaus rūmai (18 amžius).
2266
Istorija
Ikiistoriniais laikais buvo etruskų, vėliau keltiškos bojų genties miestas. Apie 218 pr. Kr. jį prisijungė Roma, lotyniškai vadintas Mutina. 183 pr. Kr. tapo kolonija, vėliau buvo svarbiausias Emilijos provincijos miestas.
5 a. nusiaubtas hunų, vėliau langobardų, 7 a. apleistas. 9 a. Bažnyčios pastangomis atstatytas. Nuo 12 a. laisvoji komuna, kurioje vyko aršios popiežiaus ir Šv. Romos imperatoriaus šalininkų (gvelfų ir gibelinų) kovos. 1288 atiteko Este giminei. 1452 Modena paskelbta kunigaikštyste, nuo 1598 miestas buvo Este kunigaikščių pagrindinė rezidencija.
1796–1814 Napoleono Bonaparto sukurtos Cispadinės respublikos dalis. Vėliau dėl Este ir Habsburgų santuokinių ryšių faktiškai kontroliuota Austrijos. Nuo 1861 Italijos karalystės dalis.
Modenoje 1935 gimė operos dainininkas L. Pavarotti.
2271