modernzmo literatūrà. Modernizmo ištakos yra impresionizme ir simbolizme. Prancūzų literatūroje modernizmo pradžia siejama su Ch. Baudelaire’o poezijos rinkiniu Blogio gėlės (Les Fleurs du mal 1857) ir 19 a. 8 dešimtmečio vadinamųjų prakeiktųjų poetų (A. Rimbaud, P. Verlaine’o) kūryba. 20 a. pradžioje iškilo radikaliosios modernizmo kryptys, priskiriamos avangardizmui.
Modernizmas literatūroje susijęs su meno ir filosofijos pažiūrų kitimu – dvasinės tuštumos, susvetimėjimo, žmogiškųjų ir krikščioniškųjų vertybių krizės apraiškomis, galutinių tiesų nebuvimu, gyvenimo kaip problemos, tikrovės kaip chaoso ir egzistencinio absurdo suvokimu. Moderniajai literatūrai būdinga tradicijų ir autoritetų neigimas, naujumo siekis, antisubjektyvizmas, kolektyvizmas, klasikinio ir romantinio pasaulėvaizdžio ardymas, atsisakymas realistiškai vaizduoti tikrovę (dadaizmas, siurrealizmas), atsiribojimas nuo socialinio konteksto (menas menui), domėjimasis žmogaus psichika, vadinamosios nelaimingos sąmonės vaizdavimas, kalbėjimas simboliais, abstrakcijomis, mito iškėlimas (anglų dramaturgijos kryptis Naujoji banga, ekspresionizmas, magiškasis realizmas), eksperimentai su menine kalba, siužetu (naujasis romanas). Kūrinio veikėjas dažniausiai apmąsto savo tapatybę ir prieina prie išvados, kad neįmanomas vientisas savo aš suvokimas, asmenybė yra susiskaldžiusi į daugybę pavidalų. Be filosofijos, didelę įtaką modernizmo literatūrai turėjo archetipinė kritika. Modernizmo literatūros kūrėjai didelį dėmėsį skyrė romantizmui – jį kritikavo, tobulino vadinamąją romantinę ironiją, t. p. perėmė kai kurias idėjas. Vienas pirmųjų modernizmo autorių – F. Kafka. Žymiausi modernistai – S. Beckettas, T. S. Eliotas, J. Joyce’as, E. Ionesco, E. Poundas, M. Proustas, V. Nabokovas, T. Pynchonas. 20 a. antroje pusėje pastebėta, kad modernizmo aukštinamas naujumo siekis nebeįmanomas, nes tekstai (temos, siužetai, motyvai) kartojasi. Apie 7 dešimtmečio vidurį modernizmą pakeitė postmodernizmas.
Modernizmo literatūra Lietuvoje
Lietuvoje modernioji literatūra susiklostė 20 a. 2 dešimtmetyje. Ištakos – 1907 Krokuvoje išleistas pirmasis lietuvių literatūros almanachas Gabija (J. A. Herbačiausko, S. Kymantaitės‑Čiurlionienės kūriniai), impresionistiniai I. Šeiniaus (romanas Kuprelis 1903, apysakos), Šatrijos Raganos (apysaka Sename dvare 1922) kūriniai, simbolistinė poezija (B. Sruogos, F. Kiršos, V. Mykolaičio‑Putino ir kitų). 3–4 dešimtmetyje šalia simbolizmo išryškėjo avangardistinės kryptys ir literatūrinės grupuotės (keturvėjininkai, trečiafrontininkai). 20 a. 4 dešimtmetyje modernistines literatūros kryptis keitė neoromantizmas, nors neoromantikų ankstyvojoje kūryboje (S. Nėries, J. Aisčio, B. Brazdžionio, A. Miškinio) yra modernizmo bruožų – ironijos, žaismo su kūrinio subjektu, egzistencinio nerimo ir nuovargio, katastrofizmo, estetizmo elementų. Modernizmui priskiriamos J. Savickio, A. Vaičiulaičio novelės. Po II pasaulinio karo modernizmas ir Vakarų kultūra stipriai paveikė lietuvių literatūrą išeivijoje (A. Lansdbergio, Liūnės Sutemos, A. Mackaus, J. Meko ir A. Meko, H. Nagio, A. Nykos‑Niliūno, K. Ostrausko, H. Radausko, A. Škėmos, T. Venclovos ir kitų kūryba), jai būdinga avangardizmo, egzistencializmo, absurdo dramaturgijos bruožai. 1952–59 išeivijoje leistas modernios kultūros žurnalas Literatūros lankai. Lietuvoje SSRS okupacijos laikotarpiu teigiamai viešai kalbėti apie modernizmą drausta. 20 a. 7–8 dešimtmetyje pasitelkus ezopo kalbą, lyrinės prozos stilistiką, polifoninį daugiareikšmį kalbėjimą paskelbta vadinamojo tyliojo modernizmo kūrinių – V. P. Bložės, S. Gedos, M. Martinaičio poezijos, J. Apučio, R. Granausko, R. Lankausko, I. Mero, B. Radzevičiaus, R. Šavelio prozos, J. Glinskio, K. Sajos dramų rinkinių. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio lietuvių literatūroje atsirado postmodernizmo bruožų, bet dar ir 21 a. pradžioje vyresnės bei jaunesnės kartos rašytojų kūryboje ryški modernistinių krypčių stilistika.
modernistinė literatūra; modernizmas literatūroje; modernizmas
L: D. Borchmeyer, V. Žmegač Pagrindinės moderniosios literatūros sąvokos Vilnius 2000; H. Friedrich Die Struktur der modernen Lyrik Hamburg 1956; M. Bradbury, J. McFarlane Modernism: 1890–1930 Harmondsworth–New York 1979; A. Davis An annotated critical bibliography of modernism Brighton 1982; F. Karl Modern and modernism 1885–1925 New York 1985; B. Bergonzi The myth of modernism and twentieth century Brighton 1986; M. Mamardašvili Lekcii o Pruste Moskva 1995; M. Blanšo Ot Kafki k Kafke Moskva 1998.
2271